...Kažkada senais, bet atmenamais laikais, aš būdamas vaikas, užrašiau šią firminę "Utenos Penktos Vidurinės" mokyklos frazę ant suolo. Tada dar nepardavinėjo markerių, o ir flomasteriai buvo tikra retenybė, tad žygdarbis buvo atliktas šratinuku, su pakeičiama šerdele, kuris tėvų buvo nupirktas, už nepamenu kiek vagnorkių. Į madą dabar grįžtantys ilgi kirpčiai, tada buvo būtinybė, o jei ne - tavo galvą turėdavo puošti "bliudelis". Jei netyčia ir to nebūdavo - firminės "Charlotte Hornets" kepurės ne tik gelbėdavo padėtį, bet netgi paversdavo tave gatvės, kvartalo, mokyklos ar netgi viso miestelio žvaigžde. Apie lenarus, "Reebok" kedus ir prie diržo pririštas skareles gal nebepradėsiu... Aha "SEL". Ir jie klube "Helios" vežė net be "Shell".

Man asmeniškai, kai buvau mažas, SEL neįtin patikdavo. Įtakotas tėvų, klausydavau visiškai kitą muziką ("Bitlus", "AC/DC", "Zodiak", "Herreys", "Smokie"...), mat buvo įskiepyta, kad repas tai - ne muzika. Tačiau nors ir eidavęs prieš sistemą (ty, prieš savo kiemo draugelius, kurie buvo "SEL" fanai), slapčia Dragūną vis tik repuodavau. "Nekelk rankos prieš moterį" - daina, kurioje buvo žodis kūrva ir kurio, tiesa sakant, nesuprasdavau, bet žinojau viena - skriausti mergaičių - nevalia! "Tada jis parodė viską, ką išmoko, per keturis metus kasdienių treniruočių" - reperinau, po mokykloj laimėto šokių konkurso, kuriame dalyvavo visi šauniausi, bet laimėjau aš su savo mergaite! (prizas buvo karoliai iš saldainių... Patys skaniausi kokius tik esu valgęs!) "Lietus" - buvo ta daina, kurią naktimis sukdavau per savo nešiojamą (!) magelį ir kartais iki ryto galvodavau apie Ją... Oh, well!

Tačiau nors nostalgija ir neišmatuojama, o prisiminimai - saldūs, kaip Aronijos uogos pas močiutę kaime, bet tikrai nežinojau ko tikėtis iš artėjančio koncerto. Mat "SEL" nei "tada", nei "vėliau" - gyvai nebuvau klausęs. O, be to, ir klubas HELLios, juk, "su koncepcija". Tad vos ateinam iki Rotušės - prie įėjimo matom ne tik drąsius ir gražius, ne tik erotiškas, ir stilingas, bet, ir pirmąsias vakaro "žvaigždes" iš kokio milijono. Kofas su Mickevičiene glėbesčiuojasi kaip visada, aplinkinių beveik nepastebėdami, o bestovint eilėje, pro šalį prabėga minedininkė (ar tai minetininkė) Pareigytė. Tada spalvingoji Berneen. O viduje jų laukia Zvonkė, Bžeskas, Ezopas, Milano, Saulėnas, Skaiva, Willux, netgi Užkuraitis, šiaip grybai su uogomis iš "KĮŽ" ir t.t. ir pan... Vienu žodžiu - celeb-gardas!

Progresyviai pilnėjant klubui, einam prie baro ir kadangi meniu regiu kokteilius, prasidedančius nuo 20-ties ir pasibaigiančius ties kažkas 35-iais litais už taurę - imu alaus. Žinokit, jis buvo tokio lengvo skonio, kokio dar gyvenime nebuvau ragavęs! Tad, vėliau vietoj antro bokalo - einu vandens, nes, na, kam mokėti pinigus, jei praktiškai tą patį gali gauti už dyką, tiesiog iš krano?

Ką gi "SEL". Koncertas ne kaip koncertas, o kaip koks klubinis live'as, prasidėjo apie pirmą valandą nakties. Ko gero viskas vardan to, kad tų prabangiųjų kokteilių būtų nupirkta kuo daugiau ir kuo mažiau liktų gyvų. Bet ir tam nebuvo pasiruošta, nes "Bacardi" romo man, po to, įpylė be ledukų, kurių baras, vos įpusėjus Dragūno rečitaliui, jau nebeturėjo. Tačiau, kam reikalingas alkoholis, juk aš ne "Gravity" ir ne "Woo", o klausau "SEL"! "Vėjas"- kaip bebūtų keista, balade Egis pradėjo savo pasirodymą, šokių aikštelę paversdamas pienių, ramunių, smilgų ir kitokių rankų pieva. Ošia, dainuoja, linguoja, šypsosi, šoka... Visi. Efektas kurio tikrai nesitikėjau!

Toliau vėl sekė ramuma - "Sapnai". Viena iš dainų, kurią sunkiau sekėsi atpažinti, mat vos ne visas senąsias, tokias kaip, kad ir "Kontrolinis Šūvis" (taip, tikrai taip, ji irgi buvo!), Dragūnas atliko "nauja versija", kita aranžuote. Trečia daina - nebe ouldskūlas, o naujasis hitas, sukėlęs iki lubų ne tik visas, bet ir kitus - "Parašyk man laišką iš paryžiaus". Tačiau čia norėčiau mesti, vieną akmenėlį į Egidos daržą - daina buvo sudainuota "lydekiniu vokalu" (na, manau, supratot, kad kalbu apie fonogramą). Bet vėlgi, kaip bebūtų keista, tai buvo bene vienetinis atvejis, kiek mano mėgėjiškos ausys girdėjo, nes visa kita "SEL" atliko - šimtu procentų gyvai!

Kas buvo ant scenos? Kuomet prasibroviau arčiau - dar kartą maloniai apakau. Be žavios merginos (kuri anaiptol nebuvo go-go šokėja, ką jūs turbūt iškart pagalvojot, o - simpatiška vokalistė), dar šou padėjo kurti "Apple" leptopas, sintezatorius ir perkusijos. Bei elektroninis mušamasis looper'is, kokiu savo akustiniuose koncertuose publiką linksmina Andrius Mamontovas. Tad iš viso - net penki žmonės ir žodis "chaltūra", kalbant apie "SEL" live'ą čia visiškai negalimas. Beje, jei jau užsiminiau apie AM, tai "Saulės Miestas", be abejo, irgi buvo! Ir Selui net diriguoti dainuojantiems nereikėjo.

Pasisukiojęs tarp šampano pursluose paskendusių žvaigždžių (d.ž.k. VIP), vėl grįžtu į densfloro epicentrą, o "SEL" groja, ech, "Kitoj Gatvės Pusėj"... Vėl gi, kartoju - "ech", nes daina neatpažįstamai pakeista, dainuojama kartu su vokaliste, bet tai anaiptol nesutrukdo visiems linksmintis. Galų gale, ko norėt, juk net pati Madonna savo senas geras dainas irgi groja naujai!

O kas laukė po to - pramušė, primušė ir užmušė visus ir viską kas buvo prieš tai. Barmenai lipa ant baro, iš VIP kažkas į publiką purškia šampaną, žemiau esantys gerbėjai net be narkotikų yra ekstazėje, o "SEL" visiems skelbia... informaciją keleiviams norintiems vykti. Aaa!!! Nežinau ką čia rašyti ir kaip nupasakoti, bet tepasakysiu, kad kas ten tuo metu dėjosi, buvo geriausia ką teko matyti, girdėti ir patirti, iš visų prieš tai matytų LT muzikos koncertų. Na, OK, nehiperbolizuosiu - iš šiųmečių matytų. Ai, nors, bendrai, ne tik iš šiųmečiu, bet ir iš praeitamečių kartu sudėjus!

Barmenas pagautas ekstazės, smaukydamas skardinę, "Olia lia mergaitėms" pila "Red Bull", o aš nespėjęs atgaut kvapo, išgirstu tai, nuo ko eidavo šiurpuliukai beždžioniukų diskotekose - "Mirtį Jaučiu". Sirenos, pilnai ouldskūliška aranžuotė (aha!) ir tas pats brutalus tekstas - to tikrai nelaukiau ir nesitikėjau. Po velnių! Bet ir tai dar toli gražu nepabaiga... Spiegiu favoritinės dainos, "Kažkur yra Šalis" pavadinimą, kurios, deja neišgirstu, bet tada... "Mes negalim, negalim gyventi be balių, Nuo ryto iki vakaro trali vali, Bevaliai, miegaliai, parazitai savo šalį, Visas mūsų gyvenimas tai didelis balius." Ar kam nors reikia komentarų? Man tai nesirašo!

"Eletrinė... Tuštuma... Nakty nemiegančiam mieste..." - daina iš albumo "Kubas", kuris padėjo pamatus naujajam "SEL" skambesiui, taipogi kalė per gomurį. Kaip ir prieš tai skambėjusi "Sweet Ateitis". Galiausiai nelemti techniniai nesklandumai ir Egis pila vandenį ant temperatūros svyravimus išgyvenančius, bei oro gurkšnius saujomis gaudančius, gerbėjus. Prasitarus, kad tuoj baigs pasirodymą, visi pradeda sakanuoti "Jombady, jomady baby, jombady, jomady baby jo!" Taip palaipsniui visi įeina į transą pavadinimu "Leisk". Tačiau, tiesą sakant, čia vėl buvo painiava atsekt ar "tikrai čia ta superinė daina pavadinimu "Leisk"? Vėlgi nauja aranžuotė.

Ką gi, nelemti techniniai nesklandumai ir koncertas baigiamas. "Delfis" rašė, kad Egidijus Dragūnas "išgelbėjo įžymybių vakarėlį". Ir iš tikro paradoksali situacija - žmogus kurį patį reikia gelbėti nuo teisėsaugos, t.y. nuo tų, kurie gelbėja mus nuo nusikaltėlių, gelbėjo tuos, kurie mums "šviečia", ir "džiugina" arba tiesiog - vaduoja iš "kasdieninės rutinos, jeigu pavargai nuo mylimos merginos".

Tačiau man atrodo, kad niekas čia nieko negelbėjo. Paprasčiausia tą padaryti nelabai ir išeina - per daug sudėtingas atvejis yra su "tais iš VIP". "SEL" tiesiog sukūrė mažą, saplvingą, gražią ir kupiną šiltų prisiminimų bei įspūdžių Šventę. Taip - Šventę, ir taip - iš didžiosios raidės. Netgi dabar klausydamas "Kažkur Yra Šalis", jaučiuosi keistai - atrodė ėjau į eilini koncertą, o patekau... Į Šalį. Apie kurią svajojau, pamiršęs kasdienybę, klaidas ir norus bei šypseną sudaužančią visas viltis. Šalį, kuri yra kažkur, kuri yra visai čia pat, kurią gali atrast ir TU.

...Tik pabandyk.