Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 74 svečiai
Apžvalgos

Superpitcher - Kilimanjaro

@ Kompakt, 2010

Tai nebuvo vienas tų atveju, kai išgirsti albumą ir pasakai Va, tiesiai į širdį. Prireikė laiko ir įsitikinimo. Mano akyse Superpitcher kiek krito po Supermayer improvizacijų. Dievaži, tiek Axel Shaufler, tiek Michael Mayer yra puikūs artistai ir tandemas man imponavo, bet tai tiesiog neskambėjo geriau nei solo. Tad kam juos prisiminti kartu, jei galiu po vieną?

Pats albumas išlaiko visas geriausias Kompakt vertybes - minkštą garsą, apipintą fantazijomis ir TĄ elektroninę plastiką, kuri transliuojama iš Kolno. Pirmiausia užkabina Voodoo - paslaptingas, bet žadinantis smalsumą. Taičio džiunglės, vietiniai narkotikai, šamanai? Galima taip, bet puikiausiai įsivaizduoju grojant ir Molėtų miškuose ar Šventosios paplūdimiuose tingią, bet veiksmo kupiną vasaros popietę.

Country Boy labai girdėta. Gal kokį šimtą kartų, bet tie akordai kažką tikrai turi - jie beveik niekad neskamba blogai. Radijo eteris, mašinų žibintai, lietingos miesto gatvės vokalui...Et voila, turim padorą nakties dramą.

Rabbits In A Hurry reiškia pretenzijas į dūmų tirštą, prakaitu atsiduodančią šokių salę ir keliolika bokalų išsivadėjusio alaus. Kiek anksčiau išleidęs šio kūrinio EP, Superpitcher susilaukė palaiminimo iš kolegų - suvyti triušius į diskoteką mėgino Sascha Funke ir Roman Flugel. Friday Night agituoja rekonrolą ir sako, kad synth gaidos dar tikrai ne po velėna - gašli nekaltybė vis dar jaudina ausų būgnelius.

Vos per 40 minučių išžarstęs labai skirtingas emocijas, Superpitcher vėliau įrodinėja, kad kiekybė ir kokybė gali bučiuotis. Nuotaikos ir toliau prasmingai keičiasi. Vienas toks susiraukęs muzikos gurmanas po perklausos sakė, kad išmestų iš albumo maždaug pusę dainų. O aš palikčiau viską, nes tai įvairu. Iš kitos pusės, gal tiesiog pavargau nuo iki skrupulų išpuoselėtų konceptualių darbų, kur atrodo, kad nesuvirpa nei vienas raumuo ir kur idėja tampa svarbesne už muziką.

Duoklę dub linijai Superpither atiduoda Who Stole The Sun. Kartu su Voodoo tai tamsiausi gyliai, kuriuos šiame albume grybštėli autorius. O po skaidrios baladės kažkokiai Joanai galima eiti ir miegot. Beje, damai pasisekė - tai skamba paaugliškai naiviai, bet nuoširdžiai.

Kaip jau rašiau, Kilimanjaro nėra iš tų, su kuriais kėlies ir gulies bent jau savaitę. Bet tai puikus brandaus ir išlaikyto albumo pavyzdys, nuo kurio dulkes bent jau aš nuvalysiu reguliariai. Gražu, šilta, nenuobodu. Ir labai kompaktiška.

Paupy, 2010 Lapkričio 09, 09:40

Kūriniai
01. Prelude
02. Voodoo
03. Country Boy
04. Rabbits in a Hurry
05. Friday Night
06. Moon Fever
07. Give Me My Heart Back
08. Who Stole the Gun
09. Black Magic feat. Rebolledo
10. Joanna
11. Holiday Hearts

Komentarai

Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.