Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 56 svečiai
Apžvalgos

Mr. G - Still Here

@ Rekids, 2010

Kai kurie atlikėjai nuo albumų pradeda karjerą, kiti albumus leidžia kiek įsitvirtinę, susiradę naudingų ryšių ar įgavę patyrimo. Velniai žino kodėl Mr. G, scenoje besisukantis virš dvidešimties metų, albumą sugalvojo išleisti tik dabar. Tiesa, jis yra prisidėjęs prie poros albumų, kai su Cisco Ferreira dirbo projekte "The Advent", bet jo solinės kūrybos horizonte iki šiol tešmėžavo kalvos singlų. Nors, kaip sako lietuvių liaudies išmintis, - geriau vėliau, negu niekad.

Tas vėliau įvyko prieš mėnesį, "Rekids" leidybinėje bendrovėje. Albumą "Still here" (labai prasmingu pavadinimu, ypač kaip pirmajam albumui) sudaro devyni kūriniai. Pranešime spaudai ponaitis G. pats dar apie kiekvieną papasakoja - gražu, kaip jie siejasi su jo patirtimi, išgyvenimais ir svarbiais atlikėjui dalykais, bet kur kas svarbiau kaip jie skamba. O skamba jie vientisai, tuštokai ir minimalistiškai. Nesupraskit manęs klaidingai - iki minimalo čia dar kelio galas, o tuštuma neturi neigiamo atspalvio. Kūriniai minimalistiški struktūra ir skambesių, bet ne kokybės kiekiu.

Neretai būna, kad klausai ir girdi, kaip muzika, nesvarbu - gera ar bloga, - užpildo net menkiausius erdvės kampučius. Šis albumas tokio įspūdžio nekuria, čia girdėsi sausą boso liniją, padrikus sukarpytus vokalus, gilesnio hauso prieskonius, nemažai analoginio skambesio ir gerą dozę monotonijos. Minėti bruožai yra meistriškai surikiuoti - suteikia gana skirtingus kūrinius jungiančiam albumui vientisumo, o atlikėjui - savito skambesio. Svarbiausiai, kad tuštumas nepakenkia kokybei ar bendram skambesiui, nuo ko nukenčia 90% Beatport parduodamo nūdienos techno, tech-house ir deep house. Nors kūriniai atrodo sausi ir neperkrauti, juos vis dar galima vadinti kūrėjo, o ne amatininko darbu.

"Blessed" - tamsokas house, jungiantis tech ritmą ir deep prieskonius. Šiek tiek vokalo apie sielos gelmes, ir Mr. G atvira veido išraiška pasakoja apie sunkius laikus, kuriuos pergyventi padėjo tikėjimas. Tuomet odė romui "Firewater", praradusi tamsokai nostalgišką pirmojo kūrinio atmosferą ir jau kur kas įprastesnė ausims. "Dark Town Orchestra", įkvėptas niūraus nacizmo, - sunkus, baugokas, tamsus ir turbūt geriausias albumo kūrinys. Klausydamas šio kūrinio supranti, kad net groovy bosas gali skambėti sunkiai - pridėk prie tamsos monotoniją pabrėžiantį beskartojantį pypsėjimą, ištęstus šūksnius bei žiupsnį gilesnio progresyvo prieskonių, ir suprasi, kodėl.

Po tamsiojo miesto orkestro albumas atrodo kur kas šviesesnis ir lengvesnis - "Platonic Solids No. 5" išlieka tamsiojoje pusėje bet prarandą bauginančią paslaptį, "Get on Down" - papuoštas senovišku analogu, rūgščiais švilpukais ir įsakmiu "Get on Down" laviruoja tarp gelmių ir kažko lengvesnio, o "Space Bassed" nors yra kur kas sunkesnis, pasižymi nebe niūria, o džiuga ir net salstelėjusia boso linija. "Lord Have Mercy" bei "Light'n'Shade" - dvi panašaus skambesio variacijos, viena intensyvesnė ir lengvesnė, kita monotoniškesnė, sverianti savo tuščios erdvės masyvais. Dar vienas iš "Still Here" labai išsiskiriantis kūrinys -"Stolen Momentz" - neskubrus, lėtas fonas ramiam vakarui. Jis albumą ir užbaigia.

"Still Here" iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tuštokas ir monotoniškas, tačiau tai - ne iki galo teisingas įspūdis. Įsiklausęs gali pajusti profesionalo ranką - griežtai surikiuotus garsus, skurdžiu priemonių kiekiu kuriamą neskurdžią atmosferą ir kažką neapibūdinamo, bet verčiančio nenumesti albumo šalin. Nors albume tik keli tikrai išsisikiriantys kūriniai, kaip visuma jis vertas tikrai neblogo balo.

Sv. Velnias, 2010 Liepos 16, 13:46

Kūriniai
01. Blessed
02. Firewater
03. Dark Town Orchestra
04. Platonic Solid No.5
05. Get On Down
06. Space Bassed
07. Lord Have Mercy
08. Light n' Shade
09. Stolen Momentz

Komentarai

Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.