Kai Anglijos house scenos ir leidyklos "Defected" gėlelė Rae Kaune svečiavosi pirmą kartą, "Pop Star Bar" šeimininkas Lauris Lee sakė, jog po kelių mėnesių jos prisikviesti nebeįstengs - bus per brangi. Visgi praėjo daugiau nei pusmetis, o su Sandy "Kings of Tomorrow" Rivera albumą įrašinėjanti Rae tuoj vėl vers "Pop Star Bar" duris. Matyt, dėl to, kad Kaunas patiko jai, o kauniečiai įvertino vienu metu ir didžėjauti, ir dainuoti sugebančią merginą - tikėkimės, ir šįkart viskas bus gerai. Juolab kad pabendravus su šia energinga asmenybe negali nepatikėti jos aistra muzikai ir tuo, kas su šia susiję.

Kas naujo tavo gyvenime?

Labai daug groju. Keliauju po Europą, neseniai vyko turas Indijoje - buvo labai faina. Kai grįžtu iš pasirodymų, užsiimu kūryba ir įrašais kūrinių, kurie pasirodys kitais metais.

Kaip sekėsi Indijoje? Tai ne ta šalis, apie kurią nuolat girdi besidomintys elektronine muzika...

Nuostabiai! Buvau ten savaitę, aplankiau penkis miestus - tikrai įdomi patirtis. Pastaruoju metu Indijos mano gyvenime daug - gruodį vėl ten skrisiu, grosiu Naujųjų metų vakarėlyje. Dabar ten - ypatingas metas house muzikai.

Ar house ten šviežias reikalas?

Daug šviežesnis nei čia, nes tokie dalykai visgi keliauja lėtai. Tai, ką dabar nuolat girdime Anglijoje, Indijoje vis dar šviežia ir labai įdomu.

Dažnai groji ir kitose egzotiškose šalyse - kaip neseniai tarptautinėje scenoje pasirodžiusiai atlikėjai, tai nemažas pasiekimas. Kaip tau pavyko to pasiekti taip greitai?

Na, greitai dirbu, cha cha! Tiesą sakant, dirbau aš tikrai sunkiai ir ne vienerius metus. Man pasisekė, kad žmonėms patinka mano skambesys ir dainos, kurias kuriu bei atlieku. Žinoma, tai, kad mano ir Sandy Riveros "Persuasion" britiškame MTV užkopė į pirmąją šokių muzikos topo vietą, tapo puikiu tramplinu kitiems dalykams. Taigi tiesiog dirbu sunkiai tam, kad kuo daugiau žmonių išgirstų tai, ką groju, ir kol kas sekasi tikrai neblogai.



Didžėjauti pradėjai maždaug prieš dešimt metų, ar ne?

Taip, kažkas tokio. Buvau dar tikrai jauna, kai ėmiau rinkti plokšteles. O kai tik pradėjau vaikščioti į vakarėlius ir išvydau žmones už pultų, ėmiau praktikuotis ir pati. Tai buvo natūralus procesas - pradėjau ir labai sunkiai dirbau. Viskas paremta sunkiu darbu - negali sėkmės grįsti tik aistra. Taip pat prireikia ir laiko tam, kad įsitvirtintum.

Kur gi vaikščiojai, kai buvai jaunesnė?

Buvau pašėlus, neslėpsiu. Kai tik pavyko pasipuošti taip, kad atrodyčiau vyresnė, bėgau į klubus ir vakarėlius. Pirmas ilgesnis laiko tarpas ne namuose buvo Ibicoje... Pati supranti, cha cha! Klubinį gyvenimą atradau ir ėmiau jį tyrinėti gana anksti, taip pat anksti supratau, kad tai - tinkama man vieta. Pajaučiau, kad čia gera išreikšti save ir tapti tuo, kuo nori būti. Muzika užkrėtė ir labai greit tapo siaubingai didele mano gyvenimo dalimi.

Ką įvardintum kaip asmenį, labiausiai padėjusį tau pasiekti to, ką turi šiandien?

Tai, kad tave palaiko aplinkiniai - labai svarbu. Žinoma, teigiamiausia patirtis buvo darbas su Sandy Rivera. Jis šokių muzikos industriją pažįsta kaip nuluptą, be to, daro puikią įtaką skambesio prasme. Mūsų ryšys nuo pat pradžių buvo ypatingas.

Jau pirmasis mano singlas pasirodė kompanijoje "Defected", kurią gerbiau šimtą metų. Vėlgi sakau, kad man tiesiog sekasi. Mane supa geri žmonės, kurie tiki tuo, ką darau.

O kaip apskritai susipažinai su Sandy?

Ai, labai paprastai - kartu grojom vakarėlyje Bora Bora, Ibicoje!

Ir jis iš pirmo žvilgsnio tavimi patikėjo?

Ne, nežinau... Manau, turi įrodyti, ko esi vertas. Žinoma, tarp mūsų iškart užsimezgė ryšys, mums patinka vienas kito muzika, ir kuo toliau dirbam kartu, tuo aiškiau, kad sukuriame puikią bendrą atmosferą. Kitais metais gi pasirodys bendras mano ir Sandy albumas!

Tik jau būdama didžėja ėmei ir dainuoti, ar atvirkščiai?

Ne, dainuoju visą gyvenimą! Nuo pat mažumės - buvau iš tų mergaičių, kurios cypdavo įsikibusios plaukų šepetį ir nervindavo šeimyną! Visgi, nors dainavau ir muzika domėjausi visada, prireikė laiko suprasti ir sugalvoti, kaip suderinti viską, ką norėčiau daryti. O kai pats patiki savo idėja, ima ir pavyksta ją įgyvendinti.

Tai kaip tau pavyksta groti ir dainuoti vienu metu?

Man tai visiškai natūralu. Juk groju savo pačios dainas, tai būtų šiek tiek kvaila stovėti už pulto ir leisti savo balsą iš grotuvo, kai galėčiau sudainuoti partiją gyvai, ar ne? Savo kūrinius visada dainuoju gyvai. Kai kuriose šalyse žmonės prašo dainuoti daugiau, kai kuriuose klubuose tiek daug vokalo nereikia - viskas priklauso nuo situacijos. Kaip jau sakiau, ruošdama šią idėją labai daug ir įtemptai galvojau. Nenorėjau, kad mane lygintų su kitais atlikėjais - tikiu, kad labai svarbu turėti savo stilių. Dabar, manau, žmonės mane žino kaip didžėją, kuri dainuoja, o tai - gana unikalu.

Ar labai skiriasi tavo raideris nuo didžėjų, kurie tik groja?

Akivaizdu, kad visada prašau mikrofono. O šiaip diva nesu ir ypatingų reikalavimų įrangai nekeliu - geras mikrofonas, geras garsas ir viskas... Dar labai svarbu, kad prieš renginį atlikčiau soundchecką. Kiti didžėjai gali tiesiog ateiti vakarėlio įkarštyje ir imtis darbo, o aš turiu būti tikra, kad mano balsą žmonės girdės lygiai taip pat, kaip jei jo klausytų namuose iš kompaktinio disko. Tam ir turiu viską suderinti dar prieš pasirodymą.

Kaip savo įtakas myspace puslapyje vardini "Portishead", "Blondie", "Garbage", Skunk Anansie, "Massive Attack", Tori Amos. Ką būtent iš jų, kaip visiškai ne house atlikėjų, pasiimi?

Tai - žmonės, į kuriuos visada žvelgiau su pagarba. Gerbiu jų muziką ir skambesį. Manau, kiekvienam vokalistui įtakos turi tai, ką jis girdi ir ką mėgsta. Užaugau su motown, soul, klasika, vėliau pamilau šokių muzika, taigi mano skonis visada buvo eklektiškas.

Žinoma, house muzikai jaučiu didelę aistrą - taip pat ir maišyto žanro kolektyvams, tokiems, kaip "Groove Armada", "Basement Jaxx", "Moloko". Tačiau kaip dainininkei man svarbu apsupti save ir tikromis dainomis. Visuomet ieškau ypatingo balso, tokio, kuris šiurpintų odą. Tokių dainininkų esu atradusi ne vieną - jie paliečia mane giliai viduje ir paprasčiausiai įkvepia.

O kokie didžėjai įkvepia?

Velnias, labai daug per tiek metų! Mane apskritai įkvepia gyvi pasirodymai, taigi kai matau didžėjų, kuris sukelia gerą jausmą viduje, tada ir mėgaujuosi vakarėliu. Toks ir yra didžėjaus darbas - jis turi tau perduoti tai, ką jaučia pats, turi priversti jaustis gerai, norėti šokti, šypsotis, kelti rankas į viršų... Privertusių mane tai daryti - labai daug! Dabar bandau prisiminti, kada turėjau laiko nueiti į klubą ir nusirauti...

Daug gerų akimirkų buvo "Space" terasoje Ibicoje - Carl Cox, "Basement Jaxx" ir panašiai... Prisimenu pirmą jų pasirodymą terasoje - nerealu buvo. Taip pat mėgstu ir gilesnius didžėjus, kurie nuneša į tam tikrą kelionę - pavyzdžiui, Sasha. Kita vertus, dabar vertinu ir labiau techy bei funky skambesį - Paul Woolford, "Toolroom" komandos didžėjus. Kaip jau sakiau, jų begalė! Manau, bet kam šiandien būtų be galo sunku būtų pasakyti, kad patinka tik vienas konkretus didžėjus. Taip pat ir su muzika - jos šiandien yra tiek, kad sunku nemėgti daugybės skirtingų stilių.

Ar su draugais didžėjais groji back2back?

Taip, jei nuotaika priverčia! Paskutinį kartą tai nutiko Indijoje - pingponginom su vienu vietiniu rezidentu. Buvo labai gerai - taip ir turi būti, kai nuotaika atitinkama.

Ar sunku, ar lengva būti panele vyriškame didžėjų pasaulyje?

Vajė... Na, būti mergina - vis dar išskirtinis dalykas, taigi galimybių galbūt gauni ir daugiau. Bet jau kalbėjau apie tai, kad turi įrodyti savo vertę, ir tai tenka padaryti labai greitai. Nepakanka vien būti moterimi, gerai atrodyti ir gražiai rengtis. Viskas priklauso nuo talento ir darbo. Nuo to, ką darai atsistojusi už pulto, ir tai galioja visiems. Žmonės, kuriems sekasi didžėjaus karjera, trunkanti ne vienerius metus, tiesiog gerai dirba savo darbą ir jaučia jam aistrą.

Negaliu užmigti ant laurų - reikia nuolat stengtis padaryti geriau, nei pavyko praėjusį kartą. Labai stengiuosi. Talentingiems žmonėms scenoje vietos visada atsiras, taigi čia ne konkurencija, o to, ką moki, darymas taip gerai, kaip tik įmanoma.

Turi mėgstamų merginų didžėjų?

Pastaruoju metu nelabai turiu kada sekti didžėjų scenos, nes esu be galo užsiėmusi tuo, ką turiu padaryti pati! Bet tikrai žinau, kad talentų netrūksta. Kai atsiranda proga groti drauge su kita mergina, visuomet jaučiuosi smagiai. Ir man malonu, kad scenoje yra kitų merginų, kurioms sekasi gerai. Vietos kitoms dar tikrai yra - kaip sakei, didžėjų pasaulis vis dar labai vyriškas. Turime kažkaip jį paversti bent šiek tiek moteriškesniu, cha cha!

Ar vyriškoji publikos dalis, pamačiusi merginą už pulto, elgiasi kitaip?

Sunku pasakyti, nes kai negroju pati, minios klubuose nenagrinėju. Žinau tik tai, kaip žmonės elgiasi, kai už pulto stoviu aš. Visgi nuotaiką pagauna tiek merginos, tiek vaikinai. Kartais merginos netgi labiau atsipalaiduoja, mielai eina prie manęs, sako, kad patinka. Kai groju, elgiuosi labai energingai, tad galbūt tai jas paskatina taip pat atsipalaiduoti? Kita vertus, vaikinai irgi nebūna susikaustę, taigi lyčių skirtumai čia negalioja. Tikrai nenorėčiau groti tik merginoms arba tik vaikinams - būtų keista!

Turi laiko dar kam nors, išskyrus muziką?

Jei atvirai, dabar tikrai ne! Kai turiu laisvadienį, mėgstu tiesiog išgerti ir pavalgyti su draugais ir šeima, pailsėti nieko neveikiant. Mano gyvenimas pašėlęs, nuolat lekiu ir skubu, tad kai nereikia to daryti, gera tiesiog pabūti vienoje vietoje. Namuose, kuriuose šiaip niekada nebūnu! Šioje vietoje esu nuobodoka, bet muzikuodama išlieju daug energijos, taigi turiu jos pasikrauti!

Paskutinis klausimas - "Pop Star Bar". Jis tikrai mažas palyginus su kitais klubais, kuriuose lankaisi, ar ne? Ar patiko ten šią žiemą?

Taip, klubas mažas, bet jo nuotaika - tikrai gera! Žmonės ten jaučia muzika, kai grojau, šoko visi. Visi būrėsi prie didžėjaus pulto, o tai irgi malonu. Viską, ką grojau, minia gerai priėmė - atrodo, kad jie žino, kas jiems patinka. Gera vieta!

---

English!