Smash TV Lietuvon atvažiuoja nebe pirmą kartą - prisimenu, kad tikrai esu juos girdėjęs senajam Pieno bare. Dar tada galvojau, kad gal reiktų interviu paimt, bet ir su kuo įrašyt neturėjau, o ir absento peiliai neblogai pripjovė. Tačiau apskritai buvo smagu. O dabar - dar smagiau, nes interviu su ponaičiu Holgeriu Zilske vis tik padarytas. Po keleto metų, bet taip gal tik geriau. O ir palaukti jo minčių buvo verta.

Ką tik išleidai naują Holger Zilske albumą (na, jis jau bus išleistas, kai interviu bus internete). Apie ką šis albumas? Kaip jis skambės?

Kai "Playhouse" man pasiūlė sukurti ir išleisti pas juos albumą, labai daug galvojau apie tai, koks jis turėtų būti. Nenorėjau surinkti tiesiog pabirų gabalų rinkinio, taip pat nenorėjau albumo, kuris būtų skirtas tik šokių aikštelei.

Užsinorėjau sukurti ką nors tokio, kas neerzintų ir ką galėtum klausyti namuose, bet tuo pačiu nenorėjau, kad albumas nutoltų nuo klubų šokių aikštelių. Kuriant albumą patenkinti abu šiuos norus buvo didžiausias mano iššūkis.

Taigi albume yra ir gabalų skirtų klausymui, iš kurių du įdainavo August Landelius, ir gabalų klubams, kurie atspindi mano mintį, kaip turėtų skambėti šokių muzika. Nenorėjau nutolti nuo minimal plano, tad teko jį patobulinti - sukurti kur kas sudėtingesnes kompozicijas, šiltą ir organišką garsą, itin aukštos kokybės turinį ir skambesį, kad mano produkcija nepasentų.

Tai tokia muzika, kuri yra gera ne dėl to, kad išnaudojo visas pačio naujausio žlugino galimybes. Ne, tai tokia muzika, kuri įsipaišo į dabartinį klubų skambesį, bet kuri yra kur kas sudėtingesnė ir kokybiškesnė, nei įprasta.

Kodėl išsiskyrei su SMASH TV partneriu? Ar pasiilgsti tų laikų, kai kūrėte kartu?

Mike, su kuriuo įkūrėm Smash TV, vis dar yra mano geriausias draugas. Mes kartu užaugome ir kartu pradėjom kurti muziką. Tačiau 2001 metais baigęs mokslus jis nusprendė užsiimti įprastu darbu, o aš padariau priešingai.
Nusprendžiau visą savo laiką skirti muzikai ir niekada to neteko gailėtis. Taigi nuo tada dažniausiai muziką kuriu vienas. Ir man tai tikrai patinka, nes jei gerą kūrinį nuo pat pradžios iki pabaigos sukūriau pats, dar labiau juo didžiuojuos.

Po išsiskyrimo gan ilgai grojai su tuo pačiu Smash TV pseudonimu, kodėl dabar prisireikė sukurti naują?

Mūsų su Mike kaip partnerių išsiskyrimas vyko palengva. Prieš išsiskiriant, Mike vis mažiau ir mažiau laiko leido studijoje, o aš, kad tai atsvert, studijoj sėdėjau vis daugiau ir daugiau. Taigi tuo metu, kai jis nusprendė pasitraukti, jau buvo išleisti keli Smash TV įrašai, kurie buvo praktiškai mano vieno darbas.

Man patiko ir skambesys, ir projektas, o kadangi tuo metu jau dirbau prie Smash TV vienas, pasilikau šį pavadinimą. Poreikis pasikeisti pseudonimą atsirado todėl, kad būdamas Holger Zilske kuriu kiek kitokią muziką, už jos slepiasi visai kita mintis.

Kodėl pasirinkai tikrąjį vardą, o ne dar vieną pseudonimą?

"Mobilee" dukterinėj leidybinėj bendrovėj "Leena" jau buvau išleidęs vieną singlą savo tikruoju vardu. Singlas vadinosi "Enduro Disco". Šis kūrinys man ypatingai patiko, leiblui jis irgi tiko. Vėliau, kai galvojau apie naują pseudonimą, prisiminiau šį singlą. Pasivadinti tikruoju vardu, kuris buvo kiek žinomas dėl interviu ir kūrinio kurį aš tikrai mylėjau, man pasirodė teisinga mintis. Ir jis puikiai tiko.

Kodėl naują albumą išleidžia "Playhouse", o ne "Bpitch control"?

Tai nėra kažkas jau tokio ypatingo. Nebuvo taip, kad sukūriau albumą ir po to bandžiau jį kur nors iškišt. Paskutiniai mano įrašai ("Mono Rain/Midi Shower", "Spooky Kissing" ir "From Birds and Bees"), kuriuos išleido "Playhouse" buvo tikrai vykę ir gan populiarūs. "Playhouse" vaikinams patiko mano skambesys ir jie pasiūlė man išleisti albumą. Man tai buvo garbė, kadangi labai mėgstu daugybę "Playhouse" išleistų įrašų. Šiaip ar taip savo veiklos "Bpitch Control" nutraukti neketinu.

Esi vienas iš "Bpitch" senbuvių. Kaip ten pas jus viskas? Ar atlikėjai konkuruoja tarpusavy?

Ne, leible tvyro draugiška atmosfera. Visi pagrindiniai atlikėjai pažįsta vienas kitą ir dažnai groja kartu. Aišku visi stebi vienas kito veiklą, bet čia ne konkurencija. Gerbiame vienas kita ir bandomės objektyviai dalintis nuomonėmis apie vienas kito muziką.

Kaip "Bpitch" sekasi laikytis prieš naujuosius virtualius leiblus?

Manau, kad ir "Bpitch" ir "Playhouse" laikosi gana puikiai. Tiek man, tiek daugeliui kitų atlikėjų yra svarbu turėti muziką fiziniam laikmenyje. Didžioji dalis kokybiškos muzikos vis tik suranda kelią iki plokštelių. Tiek daug virtualių leiblų atsirado todėl, kad tai - labai pigu. Jiems kur kas paprasčiau leisti muziką, kadangi mažiau reikia investuoti ir jie nepatiria jokios rizikos.

Tačiau dėl to virtualios leidybinės bendrovės kur kas dažniau išleidžia vidutinius gabalus, nei tradicinės. Turi kapstytis krūvoje tokių įrašų, norėdamas rasti ką nors gero. Šiaip ar taip, ir su pirmais, ir su antrais labiausiai konkuruoja nelegalūs parsisiuntimai.

Ar virtualumas atnešė daugiau privalumų ar trūkumų?

Leidybinėm bendrovėms dabar sunkūs laikai. Vis daugiau ir daugiau įrašų parduotuvių užsidaro, o plokštelių leidyba beveik neneša jokio pelno. Tad leidybinėms bendrovėms sunku išlikti. Aišku, atlikėjas dėl to irgi gauna mažiau pajamų, bet vis tiek nūdien daugiausiai jų atneša grojimas klubuose. Atlikėjui dabar kur kas lengviau išgarsėti. Visi siunčiasi ir siuntinėja vienas kitam gabalus, taigi atlikėjo kūriniai plinta kur kas greičiau. Tai padeda tapti žinomam, o kai esi žinomas - atsiranda galimybių keliauti ir groti visame pasaulyje - tai tikrai didelis privalumas.

Tai kaip, reikėtų su piratais kovoti ar ne? Ir piratavimo galima išvengti?

Pats aš tik džiaugiuosi, kad daugiau žmonių žino ir klauso mano kūrybos. Tačiau didžėjai tikrai turėtų mokėti už gabalus, kuriuos jie groja. Kaip minėjau, pats groju plokštelėmis. Renku vinilų kolekciją ir ją vertinu kur kas labiau, nei audio failus kompiutery. Kiekvienas muzikos klauso kitaip, aš joje įžvelgiu meną. Aišku yra daug didžėjų, kurie stebi savo mėgiamų didžėjų topus, nelegaliai parsisiunčia visus tope paminėtus gabalus ir groja juos iš kompo kitą vakarą.

Tai - klaidingas kelias. Per savaitę bent vieną dieną praleidžiu įrašų parduotuvėse bandydamas surasti ką nors naujo ir negirdėto. Man nerūpi tie populiarūs dešimtukai - groju tai, ką noriu groti pats. Jei visi remtųsi tik tais dešimtukais, muzika prarastų savo vertę jau po mėnesio, kadangi visus skambantys tie patys gabalai taptų nuvalkioti.

Ar pats siuntiesi nelegalią muziką?

Karts nuo karto draugai atsiunčia visokių gabalų. Bet groju tik iš plokštelių ir perku viską, kas man patinka, net jei tai tik klausymui namuose.

Ar esi patenkintas nūdienos scena? Tau nieko netrūksta?

Man ji patinka. Aišku būna vakarėlių, kuriuose man netinka muzika arba žmonės, arba dar kas nors. Bet visa ši veikla mane vis dar domina. Kitą mėnesį grosiu "Panorama Bar", "Robert Johnson", "The Moog" ir negaliu tuo atsidžiaugti! Tai klubai, kuriuose vakarėliai visada būna tobuli.

Ar elektronika turi sielą ir jausmą? Ją taip dažnai kaltina jų neturėjimu.

Tokius žodžius tikrai galima pritaikyti daugeliui šiandienos įrašų. Ypatingai visiems tiems "pačekink mano naujo plugino galimybes" minimal techno įrašams. Bet yra tikrai daug išimčių, reikia tik jų paieškoti.

Pradėjai groti 1999-aisiais. Kas tuomet buvo kitaip?

Kai pradėjau grot dar ne kiekvienas buvo didžėjus ir prodiuseris ;)

Ar po dešimties metų tokio gyvenimo nesijauti pavargęs?

Ne, vis dar džiaugiuosi, kad pasirinkau šį kelią. Dažnai skrisdamas namo mąstau apie paskutinį vakarėlį ir sakau sau, kad dabar viskas yra taip, kaip ir turi būti. Myliu naktinį gyvenimą. Ir vis dar tobulėju kaip kūrėjas ir muzikantas - niekada taip nesidžiaugiau savo kūryba, kaip dabar. Be to, dar nepasiekiau savo tikslų, nors dirbu, kad juos pasiekčiau.

Ar vis dar turi naujų idėjų kūriniams? Kenti nuo kūrybinių krizių?

Vis dar turiu daugybę idėjų. Laikui bėgant muzikos kūrimo procesas visiškai pasikeitė. Dabar kūriniams skiriu kur kas daugiau dėmesio ir dirbu tiksliau, be to žinau ir kaip noriu, kad kūrinys skambėtų, ir kaip tai pasiekti.

Bet turiu pripažinti, kad mane buvo apėmusi kūrybinė krizė, kuri truko daugiau nei metus. Prieš porą metų mirė mano tėvas ir tas laikotarpis man buvo labai sunkus. Grojimas klubuose savaitgaliais buvo vienintelis dalykas teikęs man džiaugsmą. Vis versdavau save dirbti studijoje, bet neturėjau jokios motyvacijos. Bet jau kurį laiką kūrybinė krizė yra pasibaigus, o motyvacijos kurti turiu daugiau nei bet kada. Tad naujų įrašų bus, ir daug. Nežiopsokit.

Buvimas didžėjumi tau - darbas ar malonumas? Dauguma sako - "truputis to, truputis ano"... Tai kuris truputis darbo ir kuris - malonumo?

Kūryba man vienas malonumas. Aišku pasitaiko tamsių akimirkų, kai jos nekenčiu, bet čia tik dėl prastų aplinkybių. Blogi apšildantys didžėjai, bloga garso sistema, pražiopsoti skrydžiai, gendantys mikseriai ir panašiai. Bet ta pati muzika yra priežastis ir geriausioms emocijoms. Kai bandai sugroti naują kūrinį klube ir jis tampa vakaro gabalu... Tokio jausmo įprastiniam darbe niekada nepatirsi. Taigi 80% - malonumas, o likę 20% - darbas.

Bet tie 20% - rimtas darbas? Daugelis žmonių didžėjų įsivaizduoja kaip malonumų ištroškusį vaikiną, kuris tik geria, vartoja narkotikus, mėgaujasi dėmesiu ir kūniškais malonumais...

Tai - kiekvieno miegamojo didžėjaus svajonė. Tačiau jei nori būt didžėjum daugiau nei porą metų, turi neužsimiršti bei turi dirbti daug ir sunkiai. Dienas leidžiu studijoje, o savaitgalius - grodamas. Šiuo metu esu darboholikas. Šis interviu - to pavyzdys. Vakar grojau klube, grįžau namo dešimtą ryto, pamiegojau keturias valandas, po to važiavau į studiją, dabar rašau interviu, bet jau ketvirta ryto. Tačiau galiu pats nusistatyti dienos darbus, jei reikia padaryt pertrauką - imt ją ir padaryti, tad nesijaučiu, lyg dirbčiau. Myliu kūrybą.

Ar nepasiilgai bendradarbiavimo su kitais atlikėjais? Planuoji ką nors?

Kątik baigėm įrašą kartu su Dave DK, o vokalus mums įrašė Richard Davis. Šis kūrinys rugsėjį bus išleistas "Mood Music". Laukiu nesulaukiu. Ir... August Landelius, vokalistas, kuris prisidėjo prie mano paskutiniojo albumo, metų gale atvažiuos į Berlyną porai mėnesių, tad su juo kartu užbaigsim dar vieną albumą. Man labai patinka, kaip jis dainuoja, manau mūsų darbai bus tikrai puikūs.

Lietuvoje grosi festivalyje, kuris vadinasi "Pasaka iš Rūsio". Mėgai pasakas?

Prisimenu, kad kai buvau mažas, man jas skaitydavo močiutė. Bet vėliau pradėjęs skaityt perėjau prie mokslinės fantastikos. Ji man suteikė daugiau džiaugsmo.

Kas nuteikia geriau - gabalas, kuris patinka tau pačiam, ar gabalas, kuris pačiam nekelia didelio žavesio, bet kuris turi labai didelį komercinį pasisekimą?

Seniai, dar prieš man patekus į "Bpitch" ir "Playhouse" ar panašius leiblus, buvo periodas, kai kūriau pačią įvairiausią muziką patiems įvairiausiems leiblams, tuos gabalus žmonės tikrai neblogai pirko. Na, ne milijonai, bet kaip elektroninės muzikos prodiuseris sukausi neblogai. Tas etapas man ir dabar atrodo svarbus, nes man reikėjo atrasti savo kelią, tačiau tie įrašai man jau nieko nebereiškia.

Esu daug laimingesnis dabar. Džiaugiuosi kiekvienu nauju kūriniu ir išleidžiu tik tuos gabalus, kuriais galiu didžiuotis. Aišku vienus išleistus savo kūrinius mėgstu mažiau, kitus daugiau, bet stengiuosi kurti tokią muziką, kuri patiktų man pačiam.

Tai - geriausias požiūris. Aš labai kritiškai vertinu savo muziką. Niekada neišleisčiau, pavyzdžiui, pigaus šokių hito savo vardu, net jei tai galėtų atnešti didelį uždarbį. Jei nenori būti vienadienė žvaigždė, turi žiūrėti kitaip.

Didžėjavimas - vis dar mados reikalas. Ką pasakytum visiems tiems jauniems wannabe didžėjams? Paskatintum juos ar priešingai? Tark jiems savo žodį :)

Didžėjauti yra smagu ir tai puikus hobis. Palaikau visus, kurie nori pradėti miksuoti namuose. Aš ir pats taip pradėjau. Tačiau prieš pirmą savo pasirodymą klube jau turėjau keturių metų miksavimo patirtį, be to jau daug metų buvau muzikantas. Aš alergiškas didžėjams, kurie prieš dvi savaitęs pradėjo, šiandien groja klube, o rytoj jau planuoja pirkti "Ableton" ir kurti gabalus.

Kokybei reikia laiko.