Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 109 svečiai
Temos


Jindřich Brejcha (Forbidden Society): „Metalas, seksas, degtinė ir drum‘n‘bass iki maksimumo!“

fsociety0Jindřich Brejcha – piktesnio drum‘n‘bass prodiuseris iš Čekijos. Nenuostabu, kad piktesnio, mat anksčiau jis kūrė breakcore ir kažką artimo noise, o įkvėpimo semiasi iš metalistų. Ponas Brejcha vengia filosofinių klausimų, kartoja, kad ne jam vertinti visokius dalykus, užtat vis dar mėgaujasi kiekviena darbo, didžėjavimo ir kūrybos diena, po mirties ruošiasi gerti ir mylėtis, o šį penktadienį ruošiasi gerai pakapot renginyje „Blitzkrieg“.

Esi didžėjus, prodiuseris ir leiblo bosas. Kuri veikla labiausiai džiugina? Kuri labiausiai vargina?
Nevargina nė viena. Mėgstu viską – ir būti didžėjum, ir būti leiblo savininku, ir būti prodiuseriu. Tai aistra – jei nemylėsi to, ką darai, negalėsi gerai to daryti. Taigi džiugina visos. Džiaugiuosi, kad galiu gyventi būtent tokį gyvenimą – groti klubuose, kurti muziką... Tai nuo seno buvo mano svajonė – ir ji išsipildė. Nors, reikia pabrėžti, kad ne visada būna lengva.

Pasaulyje egzituoja tūkstančiai leidybinių bendrovių. Kam sukurti dar vieną?
Kad galėčiau viską kontroliuoti. Leisti savo kūrinius ir leisti kitų žmonių gablus, kurie man patinka. Viskas labai paprasta.

Ar viskas einasi gerai? Kokie didžiausi iššūkiai tyko leiblo savininko?
Kol kas viskas einasi puikiai – labai dėl to džiaugiuosi. Tačiau leidybinė bendrovė suvalgo labai daug laiko, energijos ir pastangų. Didžiausias iššūkis buvo naujasis albumas „To the threshold“. Sukurti daug kūrinių, kurie derėtų, nesikartotų ir skambėtų šviežiai... Tai buvo tikras iššūkis man ir mano leidybinei bendrovei.

Ar skaitmenės leidybinės bendrovės kelia grėsmę bendram elektroninės muzikos kokybės lygiui?
Net nežinau. Jei kažkas su skaitmeniniu leiblu dirba rimtai ir leidžia gerą muziką, viskas gerai. Visi žinome, kad plokštelių pardavimai šiandien krenta, tačiau juos vis tiek perka. Kitą vertus, daug žmonių, kuriuos pažįstu, nuo plokštelių pereina prie skaitmeninių leidinių, kadangi nemažai gabalų plokštelių taip ir nepasiekia. Taigi ta skaitmenizacija – natūralus procesas. Pagalvok apie kasetes, kompaktus.

Ką manai apie netleiblus? Ar nemokama muzika yra prastesnė už mokamą?
Nežinau, į šį klausimą sunku atsakyti. Kas aš, kad spręsčiau, kas gerai, o kas blogai. Tai priklauso nuo klausytojo skonio. Jei jam patinka nemokamas gabalas – puiku, tegu parsisiunčia, o jei patinka mokamas – puiku, tegu nusiperka.

Esi kūręs kelių skirtingų stilių muziką. Kokios priežastys vertė tave keisti žanrą? Senasis nusibosdavo ar bandydavai žengti koja kojon su laiku?
Manęs niekas nieko nevertė. Darau tai, ką man patinka daryti ir kas, mano nuomone, yra gerai. Tai natūralus procesas – jei stilius, kurį kuri išsisemia, tampa tuščias, bet tau vis tiek patinka kurti muziką, judi toliau. Taip įvyko, kai nuo breakcore perėjau prie drum‘n‘bass. Nenorėjau apleisti muzikos kūrimo, norėjau pagilinti savo įgūdžius, mokytis naujų dalykų.

fsociety2Ko gero, vienų žanrų muziką kurti yra sunkiau, nei kitų. Kuris iš tavo bandytų yra sudėtingiausias ir kodėl?
Drum‘n‘bass, sakyčiau, yra labai sudėtingas reikalas. Kad gabalas skambėtų teisingai reikia praleisti daugybę laiko studijoje. Kurti šio stiliaus muziką sudėtinga, kadangi čia daug sudedamųjų dalių, muzika yra greita, o viskas turi derėti, skambėti gerai. Todėl dirbant studijoje visada lieka erdvės tobulėjimui.

Ar įkvėpimo skirtingų žanrų muzikos kūrybai semiesi iš ten pat, ar mūzos skirtingos?
Daug žmonių, kuriuos pažįstu, klauso metalo – neretai įkvėpimo semiuosi iš jo.

Ar manai, kad su dabartine drum‘n‘bass scena viskas tvarkoj? Ką norėtum joje pakeisti, jei galėtum?
Nesupranti, ką turi omenyje, sakydamas „tvarkoj“. Aš tik darau tai, ką man įdomu daryti. Nežinau ar norėčiau ką nors keisti – kiekvienas daro tai, kas jų nuomone yra geriausia. Kas aš, kad galėčiau nurodyti atlikėjams daryti viena ar kitą, vien dėl to, kad manau, jog tai yra gerai?

Gal yra kokių neįvertintų talentų ar atsitiktinai nepastebėtų atlikėjų, apie kuriuos mums vertėtų sužinoti?
David Guetta.

Tavo kuriamas drum‘n‘bass vis tik yra šioks toks pogrindis. Kaip manai, kam labiau kenkia piratai – populiarios elektronikos ar pogrindžio atlikėjams?
Nežinau – piratavimas yra piratavimas, nesvarbu, kieno gabalai daugiau uždirba. Jei žmonės žmonės suvokia ir įvertina, kaip sunkiai tu dirbi, kad nesielgi kaip idiotiška superžvaigždė, jie vertina tavo darbą ir palaiko tave. Aišku visada yra žmonių, kurie tavęs nepalaiko, bet toks gyvenimas.

Ar pogrindžio muzika yra geresnė nei populiarioji?
Kas aš toks, kad galėčiau vertinti. Ir ten, ir ten yra gerų prodiuserių. Ir ten, ir ten yra blogų prodiuserių. Nedrįsčiau sakyti, kad kažkoks stilius yra geresnis ar blogesnis už kitą.

Ar tranzo didžėjai ir „Swedish House Mafia“ – blogis, ar jie irgi žmonės?
Labai sunkus klausimas. Ar tu pats žmogus, kad tokį užduodi?

Kai kurie didžėjai skundžiasi, kad jų darbas vargina ir jie labai pavargę. Kiti džiaugiasi šlove, svaigalais ir gerbėjomis. Ką apie tai manai tu?
Metalas, seksas, degtinė ir drum‘n‘bass iki maksimumo!

Ką galėtum pasakyti tiems, kurie didžėjavimo nelaiko rimtu darbu?
Patys pabandykit.

fsociety1Koks yra sunkiausias dalykas tavo kasdienėje keliaujančio didžėjaus-prodiuserio rutinoje?
Neprisigerti iki savo seto.

Ar didžėjus turi patenkinti publiką ar plėsti jos akiratį? Jei tam tikram klube, tam tikru metu jis supranta, kad muzika publikai per sunki – tęsti ar prisitaikyti?
Sakyčiau, kad visi didžėjai dar iki tos akimirkos turėtų žinoti, ar negroja per sunkiai. O tada – parinkti kiek lengvesnius gabalus, kadangi kai kur publiką gali būti sunkiau išjudinti. Vienu žodžiu, jeigu didžėjus yra profesionalas, jam keblumų nekils ir jis žinos, ką groti.

Kas yra pagrindinis pajamų šaltinis – didžėjavimas, leidybinė bendrovė ar kūrinių pardavimai?
Visi kartu.

Turi kokių planų pensijai, ar dar ne?
Taip toli neplanuoju. Tiesiog džiaugiuosi tuo, kas vyksta, o vėliau žiūrėsim. Kadangi niekad neturime antros galimybės, reikia džiaugtis kiekviena diena. Apmaudu būtų kažką planuoti ir kitą dieną numirti.

Kai mirsi, kur tu keliausi?
Kas čia per klausimas? Savaime aišku, kad į metalistų pragarą, kur mėgausiuos metalu, seksu ir alkoholiu.

Sv. Velnias, 2012 Balandžio 10, 10:02

Komentarai

    Komentarų vis dar nėra...
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.