Registruotis | 
Dabar naršo: 1 vartotojas ir 173 svečiai
Temos


Festivasara: Mandala

Mandala – pats ekstremaliausias festivalis iš tų, kuriuos vietinis reiveris galėjo aplankyti šią vasarą. Taip taip – ekstremaliau net ir už velnio akmenį, kuriame blaškėsi krauju apsitaškę nuogi vyrai. Nes nors ir turi keturias scenas, Mandala neturi muzikos. Na, bent jau šokamos. Na, bent jau tokiai muzikai dedikuotos scenos. Na, bent jau tokį įspūdį susikūrėme prieš iškeliaudami iš Vilniaus.

Meditacijos, jogos, menai, amatai, jokio byto ir vegetariškas maistas. Po Tundros – į Yagą, o po šios – į Mandalą. Taip, va, po truputį ir nusirytietiškmeditajoginau.

Į festivalį atvykstame dar su šviesa. Žmogus, kuris rašo straipsnį ir kompanija. Prisiparkuojame pievelėje prie dar nebaigto statyti namo ir patraukiame vieninteliu matomu taku – gilyn į mišką. Netrukus pamatome keletą vienišų dekoracijų – čia, pasirodo, yra rūkomasis, mat festivalio teritorijoje nerūkoma. In yer face, tabako vergai, t‘sakant. Keliolika metrų už rūkomojo atrandame didelę laukymę – nedidelio upelio slėnį. Vienam šone – palapinių miestelis, vidury – kavinės ir valgyklos, tolėliau – keletas didelių pastogių. Ramu, tylu, tik šioks toks minios šurmuliukas girdisi. Praeiname pro mandala papuoštus vartus ir traukiame statyti palapinės.

Kol šią pasistatom, kol apsidairom aplinkui, kol dar ką – jau ir tamsu. Patraukiame link vienos iš didžiųjų pastogių – oro Mandalos, – kur turi prasidėti šiandienos koncertas. Pirmiausiai – ambiento. Kas groja nežinau, bet tai toks standartini-masažinis-meditacinis pseudorytietiškas reikalas. Gamta plius lengvos, saldžios, malonių harmonijų kupinos melodijėlės. Nieko ypatingo, bet sėdėti čia malonu. Iš ambient atlikėjo improvizuotą sceną perima Sati. Na, Sati yra Sati, ką čia beprikomentuosi. Jai pabaigus palapinės priekyje įsikuria Tilaka. Šauniai būgnijantis perkusininkas, mergička su fleita ir belekaip įsijautęs, šešiskart stipriau, nei tikėtumeisi pagal muziką, linguojantis gitaristas. Kažkoks indo-lounge-džiazas. Pusė velnio. Po geros valandėlės Tilaka baigia, o mes traukiam miegoti. Labai neįprastas penktadienis, trumpas, anksti pasibaigęs ir net nežinau, na, labai neįprastas. Miegot nueinam pusę pirmos.

mandala1

Užtat atsikeliame devintą. Nors naktis buvo ypatingai šalta, devintą saulė kepina taip, kad palapinėj ilgai neišbūsi. Nepamąstęs rimčiau impulsyviai pasiduodu pasiūlymui išsimaudyti upėje – vandens tik iki kelių, tad norint sušlapti tenka atsigulti. Po to, suvokus vandens šaltumą, nebesinori nieko, tik skuosti į krantą. Po maudynių iškeliauju piešti fraktalų. Taip, aš irgi nežinau, kas tai per velnias. Nors jau žinau – užsimerki ir minutę kreivalioji po lapą tušinuku. Tuomet – vėl užsimerki, iš dėžės trauki spalvotą pieštuką ir užpildai juo nuo vieno iki dvylikos lape susidariusių laukelių. Tada užsimerki ir trauki naują. Skamba labai primityviai, bet kaip tai malonu. Gera, įdomu, netgi ramina. Spalvinam sau, bajeriukų pamėtom, vėl spalvinam – nė nepastebi, kaip praeina dvi valandos. O tuomet tą fraktalą tau dar ir iššifruoja. Manasis – labai nelemtas. Bet bent jau gražus – nenusimenu ir traukiu toliau.

Toliau – ieškoti mėsos į artimiausią kaimelį. Mat vietinės virtuvės yra dvi: vegetariška ir... ajurvediška. Gal jos ir nėra labai blogos, bet gerai rūkytai kiaulienos nugarinei prilygti negali – turiu ir bendramintę, tad po valandėlės jau gulime pievelėje ir kramsnojame minėtąjį paršelį iš firminės mėsos gaminių parduotuvės. Šalia kaip tik vyksta paskaita apie vegetariško gyvenimo privalumus – jaučiamės tarsi pogrindininkai. Tikri alternatyvčikai – net širdis džiaugiasi.

mandala2

Tuomet patraukiame į rebefingo seminarą. Tai – kvėpavimo pratimai. Iš pradžių paklausom šiek tiek teorijos. Tuomet – pakvėpuojame per nosį. Efekto jokio, įspūdžių ir nedaug. Jau bepradedąs nusivilti sužinau, jog čia buvo tik apšilimas. Gulamės ir einame prie tikrojo meno pagrindų. Su kvėpavimu žaidžiu gerą pusvalandį, kol pradedu jausti stiprią vibraciją rankose. Ji plinta po visą kūną ir po penkiolikos minučių man atrodo, jog kalatojuos ant žolės kaip koks epileptikas. Tik tas kalatojimasis – labai malonus, netgi euforiškas. Pasisuku į draugę pasidalinti įspūdžiais ir suprantu, jog nebegaliu net pašnekėti. Nelieka nieko kito, kaip tik gulėti, atitirpinėti ir atsigauti. Po dar penkiolikos minučių jau sugebu atsistoti. Kūnui gera, protui – šokas. Niekad negalvojau, kad kvėpavimo reguliavimas gali privesti žmogų prie tokios būsenos. Rebefingą įsidėmiu ateičiai. Reiks gal ir į kokius kursus užsirašyt.

Toliau mano planuose – masažas. Jį atlieka hmm.. pavadinsiu jį jogu... Taigi, jogas, kuris organizavo bėgimą per žarijas Yaga festivalyje. Organizuoja ir čia. Visai netikėtai įsišnekame. Sužinau, kad yra dar galingesnių dalykų nei rebefingas, pagilinu žinias apie meditacijas ir kitus kvėpavimo pratimų tipus bei patiriu tikrai tikrai gerą keturių dalių masažą, kol galiausiai visas aplaužytas, susuktas į mazgą, išsuktas atgal, pakrautas energijos bei išteptas nuskausminamuoju kremu pasileidžiu ieškoti po festivalį besiblaškančių draugų.

mandala4

Juos randu prie paskaitos apie ajurvedinę virtuvę. Patraukiu toliau – akys užkliūna už Sahadža Jogų nedidukės palapinės, kurią ir tam pačiam Yaga festivaly nužiūrėjęs buvau. Antras kartas nemeluoja, tad patraukiu link jos. Po keliolikos minučių ir pagrindų išklausymo bandome medituoti, tačiau jų meditacija, tiksliau – formuluotės ir kreipiniai į aukštesnę esybę man, kaip netikinčiam, pasirodo sunkiai priimtini. Nenuostabu, kad meditacija nesuveikia kaip turėtų. Bandau draugiškai išaiškinti, kad čia labiau mano ir netikėjimo, o ne jų kaltė, bet įsilieju į gerą valandos diskusiją, kurios metu ne kartą pakeičiu oponentus. Na, meditacija nesuveikė, bet padiskutuoti buvo labai įdomu. Seniai teko pasidalinti nuomone dievybių ir visatos klausimais, seniai.

Aštuntą net trys įdomūs užsiėmimai – vaikščiojimas per žarijas, juoko terapija ir Šyvos meditacija. Patraukiame link pastarosios, bet pavėluojame pusvalandį ir prisėdę nelabai žinom, ką čia reikia daryti. Ta proga keliaujame toliau, link juoko terapijos, bet čia per kolonėles leidžiami pigūs būmčikai nesužavi. Ir apskritai, kertasi su viso festivalio gėriu ir ramybe, tad patraukiame link Hang koncerto. Hang – kažkas panašaus į metalinę skraidančią lėkštę, perkusinis instrumentas, su kuriuo galima išgauti švelnius, malonius skambesius ir netgi groti melodijas. Klausant kartkartėm net kyla mintis tai, ką girdžiu, pavadinti akustiniu techno. Viskas būtų tiesiog puiku, jei ne ta nelemta juoko terapija su savo triukšmu, klyksmais ir ritmais, per kuriuos kartkartėm negirdi ne tik Hang, bet ir savo kaimynų.

mandala3

Po koncerto patraukiam vakarienės ir ruošiamės Gongų maudynėms. Yagoje teko jas patirti ir suprasti, koks velniškai malonus gėris tai yra. Nepaisant to, kad mano veidą keturis kartus nulaižo, gongų ūžesių padedamas sklandau po savo svajones, prisiminimus ir dar velniažin ką. Velniažin ką – nes šuniui nustojus laižyt veidą ir taip palaikyti mano budrumą pusvalandžiui smingu. Pabundu jau pačioje pabaigoje, klausydamas erotiško balso vedėjos siūlymų paglostyti kaimynus dešinėje ir kairėje bei skleisti tikrąjį meilės garsą – „aaaaa“. Nors Yaga festivalyje susilaikiau nuo visų pasiūlymų, šįkart į ceremoniją įsilieju ir aš. Gražu, ramu ir gera. Po visko, nulyjus visiems dešimt lašelių, traukiame link palapinių. Apie dvyliktą. Antrą naktį iš eilės – visai baisu, tokią ankstybę ir jau ne pirmą kartą.

Kaip ir šeštadienį, anksti gulęs, anksti kelsi. Pakirdome apie devynias. Užkandame, „išsimaudome“ upelyje ir patraukiame link mandalų workshop‘o. Fraktalus paišėm, patiko – metas kažkam sudėtingesniam. Mandalų dirbtuvės tampa tikru iššūkiu – ne tiek dėl meno sudėtingumo, kiek dėl kepinančios saulės. Visiems karšta, visi šlapi, piešiasi ne taip gerai, kaip norėtųsi, tačiau rezultatai džiugina. Arba juokina – kaip ką.

mandala5

Merginos nusprendžia pasideginti, tad nusprendęs nebūti savarankišku jungiuosi prie jų ir taip išvengiu keistos AUM meditacijos. Susidomėję visi į ją užsirašėme, tačiau vietoje rimties iš tos palapinės sklinda juoko terapiją menantys garsai. Dar viena priežastis jungtis prie merginų. Vėliau išbandome sufijų praktikuojamą dervišų jogą. Ši – tikras reikalas. Jauti ir naudą kūnui, ir dvasinę energiją, ir dar daugiau įvairialypio gėrio.

Po jogos dar pasiblaškome, kol galiausiai patraukiame prie vario papuošalų dirbtuvių. Sugaištu porą valandų, tačiau nusikalu, išraižau ir susisuku seniai apmąstytą žiedą-žaltį. Pirštas nuo jo žaliuos, tačiau tuo metu šio fakto nežinau ir rankdarbiu labai džiaugiuosi. Išvažiuojame vakarop. Sava mašina. Per visą savaitgalį nesuvartoję nė lašo alkoholio (ar ko stipriau, jei įdomu). Visi ramūs ir patenkinti. Pailsėję, pasirehabinę, pameditavę ir atradę daugybę nepatirtų dalykų. Mandala, jei tu vyksi ir kitąmet, mes pas tave atvažiuosime.

Sv. Velnias, 2011 Rugpjūčio 12, 18:47

Komentarai

Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.