Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 187 svečiai
Temos


Festivasara: Supynės

Orų prognozė lietų žadėjo nuo šešių, tačiau jau trečią pila kaip iš kibiro. Per lietų vaikščioti nemėgstu, dar labiau nemėgstu per jį nešioti daiktų į mašiną, tačiau sukandęs dantis įveikiu šį išlepusio miestiečio košmarą. Dar truputis, ir sukam ratus apie Vilnių rinkdami ekipažą. Prisijungus paskutiniam nariui nukrenta ir paskutiniai lietaus lašeliai – daugiau jo šįvakar nematysim, nors lyti turėjo visą naktį. Eh, Nagli, Nagli, nepataikei – bet dėl to tik džiaugiuosi.

Dėl kamščių ir klystkelių Vilnių paliekam tik po šešių. Vėliau, nei planuota, bet vis tik paliekam. Šokčiojam per Lietuviškus kalnelius kažkur tarp Molėtų ir Pakretuonės, spardom akmenėlius iš po padangų žvyrkeliuose ir drąsiai šiaušiam smagiu miško keliuku. Prie įvažiavimo į festivalį pasitinka dėdė odine liemene, vienas tų, matytų ko ne kas antrame festivalyje. Ar turime stiklo, klausia jis. Neigiame, tačiau jis užmato salone pora tuščių alaus butelių. Keleiviai kaltais žvilgsniais juos susirenka, bet lyg to būtų negana, apsauginis atranda stiklainiuką džiovintų pomidorų. Pasijuokia, su kolega išvadina mus buržujais ir praleidžia. Ne pats blogiausias žodis, kuriuo gali būti išvadintas.

Kadangi tai pirmoji didi mano kelionė, mašinos statyti kupstotoje pievoje dar nėra tekę. Gestu. Po to dar gestu ir dar. Galiausiai pasiimu daiktus, vairą palieku broliui ir lipame į priešais sceną esančią kalvą, įsikurti šalia draugų. Šių nerandame. Skambutis. Leidžiamės nuo kalvos ir lipame į jos aukštesniąją seserį priešingoje slėnio pusėje. Dar valandėlė ir palapinės jau stovi – žvilgsniais pavydžiai sekame pašonėje įsikūrusio Kauniečių desanto jaukiai šviečiančius deglus.

Netolies, Mažojoj scenoj, kažkas laužo piktus bytus. Programėlė sako, kad Brokenchord. Šnekėdami apie jį pabrėžia jaunumą, tad nustembu už pulto radęs veik klasikinį fešion hipsterį. Tai pasirodo beesąs ne jaunasis lietuvis, o suomis Teeth. Laužo jis smagiai, bet nešokliai. Tokį ganėtinai padriką, eksperimentišką, judrų ir dinamišką dubstepo, beatsų, dubo ir IDM mišinį. Klausyti – vienas džiaugsmas; vėliau, kai tikrinsiu jo gabalus jūtūbėj, nuspręsiu, kad Live‘as buvo daug daug geresnis.

Žemiau esančioje pagrindinėje salėje minia alpsta dėl Claus Voigtmann, o vėliau – Jay Haze – ritmų, tačiau pastarieji vaikinai šį vakarą man pasirodo beesą per lengvi. Taip norisi kažko sunkesnio, stipresnio, kad nė nebandau lietis į minią ir likusią nakties dalį blaškausi tarp abiejų scenų, plepėdamas su gausiais būriais praeivių bei pradėdamas jausti nuobodulį ir darbo savaitės sukeltą nuovargį.

Mažesniojoje salėje kapoja Intakz. Kitą dieną, kai pasakosiu kažkam, kaip tvarkingai, dailiai ir skoningai jis grojo, išgirsiu terminą „sci-fi drum‘n‘bass“. Gal. Intensyvūs, bet tuo pačiu ir rafinuoti, minimalistiniai ritmai – velnias, kaip man patinka toks dramas. Atklausau praktiškai visą setą, dar pasiblaškau, nieko nebeįsimenu ir smunku miegot palapinėn.

Pabundu anksti. Et, tie pabudimai palapinėse – skauda sulenktas kojas (kažkaip retai pavyksta pamiegoti jas ištiesus), karšta, o ausis raižo ankstyvųjų muzikos entuziastų eksperimentai. Kažkur toliau, prie vieno medinių stalų, girdžiu ir visą repo vakarėlį. Stalą nusėdęs būrelis muša ritmą, ant jo šoka merginos, o šalimais live‘ą varo vietinis reperis, kuris įtartinai primena dar Djscene geriausių vakarėlyje, nuošalesniam kambarėlyje girdėtą vaikiną, lietuviškai repavusį, kad dabar jis raimus skaldo lenkiškai. Konceptualu. Šįkart žodžių, deja, nepavyksta nugirsti. Apsuku pora ratų ir grįžtu palapinėn. Taip zombiškai, kad nė nesitikiu šio epizodo prisiminti. Bet tai ne pats blogiausias variantas – savo palapinės neradęs kaimynas vėliau pasakos, jog naktį praleido snausdamas po medžiu.

262258_10150218841217613_56347007612_7486989_22511

Antrąkart pabundu jau po dešimtos, gal net vienuoliktą – na, kaip daugiau mažiau padorus festivalininkas. Su drauge ir miegmaišiu persikeliu į saulės atokaitą priešais pagrindinę sceną. Kol vartausi ir nesprendžiu atsineštų kryžiažodžių užgroja girių dvasios – kokybiškas ir ramus dub. Puikus garso takelis dienai. Apskritai, festivalių dienos ir vakarai yra kažkas tokio. Dažniausiai laukuose headliner‘iams sekasi sugroti kur kas prasčiau nei klubuose, šokiai pokia pastaruosiuose pačiam irgi geriau sekasi. Taigi bent jau man, didžioji dalis festivalio vertės slypi dienoje ir vakare: smagiam gulinėjime, kepsnių kepime, dieninių atlikėjų klausyme, smagiuose pašnekiuose ir dar smagesniuose vėlaus vakaro grupiniuose preparčiuose. Tad diena praeina puikiai.

Abiems naktims žadėto lietaus taip ir nepasimatė – tik Golden Parazyth užsilipus ant scenos praplyšta nedidelis debesėlis. Lietaus kaip tik tiek, kad užtektų pasirodymui, toks įspūdis, kad paskutinis lašas nukrito Parazythui sudainavus paskutinį skiemenį. Lyg pagal užsakymą, pagalvotum, – ir panašu į tiesą. Aplinkui lakstantys sudrėkę reiveriai krykštauja, „kaip tas lietus buvo į temą“, ir kaip „jis padėjo sukurti atmosferą“. Po Parazyth už pulto stoja Saulty.

Šiaip Saulčiu aš pernelyg nesidomiu – kartojuos milijonąjį kartą, bet taip yra dėl tų visų disko sąskambių. Tad ir šįkart pradedu mąstyti, jog reikia keliauti pasidairyti į mažąją sceną. Tačiau, o tačiau, Saulty savo setą pradeda nuo seno gero Stephane K ir John Creamer kūrinio „Forget the World“ remikso, tad suklustu ir lieku dar kelioms „Uno“ partijoms.
Po visko – ir po žaidimo, ir po seto, nusprendžiu, kad bent jau man tai buvo geriausias setas, kurį girdėjau iš šio atlikėjo. Labai netikėta ir džiugu tuo pačiu. Tuomet kažkaip nukeliaujame prie palapinių, kur vis augant draugiškų veidų būriui tenka užtrukti bei praleisti Few Nolder ir taip lauktą Mantą. Pasižiūrėti į laikrodį susizgrimbu tik Hallucin seto viduryje – liūdna, ypač klausantis entuziastingų krykštavimų, kaip gerai tas Mantas pavarė.



Po eilinio paklaidžiojimo šen bei ten stabteliu prie mažosios scenos – čia darbo imasi dar niekada anksčiau negirdėtas Audio_Z. O išgirsti jį – tikrai verta. Tai tikras, kokybiškas industrial pasirodymas, pilnas šiam stiliui būdingų pulsuojančių garso gijų ir ne visuomet būdingų eksperimentikos priemaišų. Malonus siurprizas, kadangi tokio pasirodymo tikėčiausi Armos, Dangaus ir lashishos renginiuose, o ne tokiame festivalyje. Deja, pasirodymo iki galo išklausyti nepavyksta – supuolę draugai išaiškina man, jog jei jau tempiau juos į techno, tai privalau savo misiją užbaigti. Ginčyjuos, bet galiausiai į techno nutempiamas esu pats.

Ten, didžiojoje scenoje, visą arklių kaimenę gano Pacou. Ir kai šneku apie arklių kaimenę, tai komentuoju ne susirinkusią publiką, o garbaus svečio setą. Jėzau brangus, prileidus penkiametį prie cd grotuvų būtų mažiau arklių – vien dėl atsitiktinumo, dėl to, kad ritmai vis tiek kartkartėm susilietų. Tuo tarpu Pacou – ar negirdi, ar ne formoj – su kiekviena minute į bandą įleidžia po naują ristūną. Velnias, seniai buvau begirdėjęs tokį prastą miksavimą, o dar blogiau, kad sunku apsispręsti, ar blogesnė svečio technika, ar muzika. Bandau šiek tiek patrepsėti, bet nuo penktadienio taip laukta sunkesnioji festivalio dalis visiškai nevež, tad po kurio laiko, reikalams nepagerėjus, grįžtu į mažąją sceną. Šioje medituoju, klausydamas hipnotizuojančio vokalo, čiurlenančio vandens ir kitokių gamtiško ambiento subtilybių, kol jų užliūliuotas patraukiu palapinėn. Kas visa tai grojo, pasakyti, deja, negaliu.

Sekmadienio rytą vietoje saulutės mane pasitinka erzinantis lietus. Ko nemėgstu, tai lietaus festivalių sekmadieniais, kai reikia ruoštis, pakuotis arba gulinėti ir ilsėtis. Tačiau skatinami lietaus susiruošiame gana greitai. Jei kelionėje į priekį ausis kandžiojo klegesys automobilyje, grįžtame tyloje – pernelyg pavargę šnekėti, tačiau kupini gerų įspūdžių.

Sv. Velnias, 2011 Liepos 03, 23:35

Komentarai

  • Sv. Velnias
    Sv. Velnias @ 2011 Liepos 05, 03:20

    Hmm, nežinau, man viskas labai patiko - koks pacou tikrai nesugadino džiaugsmo :)

    0  0
  • IDi
    IDi @ 2011 Liepos 05, 01:48

    Kazkaip nuskambejo didele nusiskundimo gaidele .. Kaip is velnio net per daug ... Emocijos krykstauja :>

    Taip del dj'u kokybes sutikciau su Daina, kad reikia supriestarauti :> Viskas priklauso nuo situacijos ir busenos nusiteikimo ..

    0  0
  • Daina D.
    Daina D. @ 2011 Liepos 05, 08:49

    " Dažniausiai laukuose headliner‘iams sekasi sugroti kur kas prasčiau nei klubuose, šokiai pokia pastaruosiuose pačiam irgi geriau sekasi.", - nesutikčiau, festivalyje visi labiau atsipalaiduoja, o tai tik į naudą :) na, nebent Pacou atveju negaliojo teorija.
    gaila, Loraną praleidai, tau, spėju, būtų patikęs!
    Intakz ir Saulty - į prezidentus. kaip ir Mantą T.

    +1  0
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.