Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 33 svečiai
Temos


Naujieji: Šokis, Dievas ir Aparatai

Nauji metai, nauja laimė, pirmi žingsniai, senos bėdos. Praeinančius palydime su tuo, kas juose buvo brangiausia, naujus sutinkame taip kaip reikia. Praeitąmet buvo Ledas, Styga ir Eglutė; šiemet – Šokis, Dievas ir Aparatai. Rašliava bus apie tai, kad Dievas yra didžėjus, grojantis pašėlusiems vidurnakčio šokėjams muziką iš naujausių „Technicsų“. Visus dar kartą su Naujais metais. Pasidžiaukime jais, nes vistik priešpaskutiniai (2012 po to)...

Depeche Mode: Kitas Pasaulis @ Šokio Teatras (2010 12 30)

...Taip ir neparašiau memuarų apie „Depeche Mode“ pasirodymus Bremene ir Londone, o juk vis ruošiausi. Koncertas Londone buvo praeitąmet, o Bremene – dar senais gerais 2009-taisiais. Daug daug nuotykių... Daug įspūdžių ir smagių akimirkų. Jei bučiau sėdęs ant memuarų – be trijų dalių flešo, ko gero, tikrai nebūčiau išsivertęs. Nes vien ko vertas trileris apie tai, kaip brolis nemokamai „Depechus“ klausė Londone VIP zonoj... Koncerte į kurį bilietai buvo išpirkti seniai seniai. (aš gi - mokėjau)

...bet gįžkime į realybę...

Kuomet „Delfyje“ pamačiau vaizdo naujieną apie kuriamą baleto spektaklį pagal „Depeche Mode“ muziką ir entuziastingai išsižiojau, ir santūriai atsilošiau. Išsižiojau, nes jau žinojau, kad Naujųjų metų proga fainai ir garsiai, beveik kaip koncerte, paklausysiu savo idolų. Tačiau kalbant apie šokio lūkesčius buvau santūrus, nes vaizdo klipas „Delfyje“ buvo nedaug ką sakantis. Jame terodė, kaip jauni balerūnai ant rudo parketo su treningais trypčioja pagal fone grojantį „I Feel You“. Šiaip ar taip, „Depechai yra Depechai“, kaip sako visi depechistai, ir bilietas stalčiuje gulėjo likus mėnesiui iki renginio.

„Šokio teatras“ su savo tviskančiomis vitrinomis, tarpduryje pasitinkančių radonfrakių berniukų šypsenomis, bei spalvą keičiančiomis liustromis vestibiulyje, nuteikinėjo šventiniams verpetams. Su kompanionu Pečkinu ritualui pagyvinti pasiimam karšto šokolado ir atsisėdę balkone netrukus sulaukėme trečiojo gongo. „Little 15“ – šis gabalas po instrumentinio intro pradėjo dviejų dalių šiltą, nesumeluotą ir kitomis spalvomis turtingą šokį. Scenoje atskirų etiudų istorijomis buvo bandoma papasakoti apie “kitą pasaulį” – tą, apie kurį mums dainuoja Gore‘as Gahano lūpomis.

Šokį piešė iš viso dešimt šokėjų; šeši iš jų buvo merginos, keturi – bachūrai. Visi gražūs, jauni ir, kaip jautėsi, kupini entuziazmo. Bachūrai – it antikinės statulos - laibi, aukšti ir sidabru suželiavę plaukais. Gi panos, ką jau čia... tiesiog Lolitos. Mažosios penkiolimetės. Penkiolikinės, nu. Tokios, kurios ir po sparnu prašosi priglaudžiamos, ir vairuoja gerai. Kai jos visos šešios man pagaliau davė suprast, apie ką Gore‘as dainuoja savo vienoje iš daugelio baladžių „Home“, buvau beapsiverkiąs be ašarų.

Tai buvo baletas, tačiau ir modernaus šokio elementų čia nestigo; tiek judesyje, tiek aprangoje, tiek scenografijoje. Kaip pamenat, buvo pasigirta sėdima vieta, kuri įtaisyta balkone. Taip yra ne dėl to, jog autorius mėgsta žiūrėti į kitus iš aukšto, o todėl, kad šis spektaklis geriausiai atsiskleidė vienu metu stebint tiek scenos grindis, tiek sienas. Taip, projekcijos. Jau su pačiu pirmu gabalu jos nugarą atplėšė nuo kėdės atlošo ir liepė visu korpusu prisitraukt arčiau scenos, kad akys tą gražumą geriau sugertų. Esmė dar ir tame, kad tos spalvingos projekcijos buvo piešiamos tiek ant scenos grindų, tiek ant sienos. Taigi 3D efektas, net neužsidėjus akinių, ir dar gyvas.

Apranga, nors ir minimalistinė, t.y. balerūniškai aptempta, bet įdomi. Buvo ir fetišistinėm juodom juostom šokėjai apsukti nuo galvos iki kojų; ir baltom, nekaltybę simbolizuojančiom suknelėm Lolitos aprėdytos; ir skafandriniai balti šalmai ant galvų erotams užmauti. This is what DM is all about. Nors, tarkim, per „Walking In My Shoes“, kuomet du šokėjai su stroboskopinėmis rankomis, tais baltais šalmais ir riedučiais davėsi po sceną, akimirkai galima buvo ir sukrizenti. Mat tai labiau priminė Mansono nukripymus, nei DM prijomus.

Kaip minėjau, spektaklis nebuvo kažkokia vientisa istorija, o labiau atskirų etiudų junginys. Atskiras gabalas – atskira istorija. Bent jau taip rodėsi. Pasigedau oldschoolinių gabalų, kurių išvis, atrodo, nebuvo (turiu omenyje kažką iš 81-85 metų laikotarpio), bei kažko linksmesnio (kad ir „I Just Can‘t Get Enough“). Didžėjus, be aukščiau minėtų, leido „Wrong“, „Personal Jesus“, „In Your Room“, „I Feel Loved“, „It‘s No Good“... Taip pat ne hitus „Only When I Loose My Self“, „One Caress“, „Blue Dress“, „Waiting for the Night“... Finale, žinoma, laukė megahitas „Enjoy the Silence“. Taip, režisieriai „Never Let Me Down Again“ nedrįso „ekranizuoti“. Manau, tokį gabalą, žinant jo svorį, bet kam sunku būtų tinkamai perteikti savaip nebūnant... depeshmodais.

Symphonic Michael Jackson @ Šv. Kotrynos bažnyčia??? (2010 12 31)

Maiklas mirė jau senai... Jau ir atgedėta, ir atverkta, ir tributų prižiūrėta, ir stuffo visokio prisipirkta, ir muzikos atklausyta už visus 10 metų į priekį. Na, kaip ir pridera tikram gerbėjui. Buvom mes ir „Thriller Live“ renginyje „Siemens Arenoje“, buvom ir Montvydo šou, kuris vyko „Pachoje“ (net du kartus). Tad, kaip galėtų pasakyti kokie nors nelietuviai, it‘s more than enough. Ko gero. Bet kai pamačiau, kad Naujųjų vakarą bus galima paklausyt Maiklo muzikos, kurią trimituos simfoninis orkestras su gospelo choru bei dirigentu Rinkevičiumi priešaky, verdiktas buvo paprastas – varom, bus faina. Gi plius tai vyks Šv. Kotrynos bažnyčioj!..

„God is dead“ – kažkada pasakė Nyčė. „Michael foreva“ – jam atsako tokie kaip aš. Įdomiausia, kad išties Mykolo lemtis yra panaši į Nyčės apkalbamo Dievo. T.y., jis mirė, nes mes, žmonės, jį nužudėm. Vardan babkių ir visko, kas su tuo susiję. Įdomią karmą žmogus turėjo ir atidirbo. Atrodo, buvo amžinas vaikas, ant scenos – laukinis žvėris, kasdienybėje – filantropas, kaip kūrėjęs dainavęs apie meilę, o finale už tai sulaukęs patyčių ir nuolatinio pinigų melžimo absoliučiai visais kanalais. Pradedant gerbėjais ir baigiant apsaugos darbuotojais, žiniasklaida, prokurorais bei pagaliau ta pačia žymiąja šeima. Na, betm tikėkimes jis bent dabar ramiai jaučiasi; ar Havajuose gerdamas „Cuba Libre“ su pakeistu pasu, ar pas Elvį ir Cobainą su nektarų taurėmis.

Į koncertą buvo nupirkti patys pigiausi bilietai po 102 Lt, kurie turėjo galioti pačioje paskutinėje eilėje. Turėjo. Kai atėjom (su kompanionu Pečkinu) ir pradėjom dairytis kur ten gale ta 19-ta ir 20-ta vietos, netikėtai atsiradom pirmoje eilėje. Žiū į bilietą ir akurat – pirma eilė. O už manęs a.a. Brazausko dukra su žentu trečioj eilėj, „Dviračio Žinių“ chebra... Už manęs! Jau tada kilo įtarimas, kad kažkas čia ne taip. (supraskit, kam jis nekiltų?) Tačiau sėdam mes ne į pirmą eilę, o kaip priklauso studentams – į saugią paskutinę (nes ten paprasčiausiai jaukiau) ir pradedam klausytis koncerto. Įžangai į amžinai gyvą Maiklą – klasikinė simfoninė muzika, tokių atlikėju kaip Vivaldis, Hendelis ir tt.

Žodžiu, tingiu toliau išsiplėst, bet taip mes ir praklausėm tą maestro Katkaus vedamą klasikinės muzikos koncertą be jokio Maiklo. Bilietai buvo nupirkti ne į tą renginį, ir dėl to galiausiai teko labai susinervinti. Aha, fail ir facepalm. Tai progai po to buvo nulėkta su kitais kompanijonais susitikt į „Tappo D‘oro“. Vėliau šventinis „Muskatas“ prie Katedros dvyliktą valandą, o jai pramušus – klubas „Aparat“ ir avangardinės muzikos vakarėlis pavadinimu „Nauji Metai, Nauji Aparatai“. Paeiliuokime apie jį...

Nauji Metai, Nauji Aparatai @ Aparat (2011 01 01)

Ech, naujakas Aparate
Ech, kiek buvo ten šokėjų
Ech, patinka man hardcore‘as
Kad net nesinori pakartoti...


...bet kadangi apie tokį purviną reikalą kaip „Aparat Naujakas“ poetiškai, kaip matot, nesirašo, tai pavarysim tradiciškai proza. Dramenbeis in your face – prie įėjimo šampano purslus vieni kitiem į veidus taškė reiveriai. Užėję per daug nesidairom, nors ir įdomu kaip viskas čia atrodo, bet lekiam į techno erdvę (dar veikė drum’n‘bass bei trance zabegalkos). Priežastis – piktasis pragaro genijus vardu Daimonas.

Patinka man šitas bičelis, nes su juo ne tik nepajuokausi (kuomet kalbi apie muziką (tai rimta sfera), bet ir apie vegetarizmą blaiviu protu pašnekėsi. Ir apskritai Daimonas man asmeniškai bene įdomiausias Lietuvos technačius ir netgi apskritai didžėjus. Nes atėjęs paklausyt jo leidžiamos muzikos žinai, kad gausi kažko negirdėtai įdomaus. O ir jo „muzikos leidimą“ šįkart, ne kaip kitų didžėjų, galima be šventvagystės pakrikštyt kaip „grojimą“. Mat vistik 3 tiurnteiblai nėra tas pats kas su dviemis išgauti winamp crossfader efektą ir vaizduot sukant knobsą, kad tu „visu savo kūnu tikrai per kūrinio piką dabar GROJI“.

Piktai ir davė tas Demonaz. Kažkas link industrial taškalynės. Na, kaip ir priklauso supančiai aplinkai, t.y., industriniam landšaftui. Po jo apie pirmą valandą kiek netikėtai stojo DJ Hi-techas. Jau prieš reivą, vos pamačius lainapą, man kilo klausimas, kokia proga šitas bičelis pastatytas prime-time, tai yra, geresniu laiku, nei vakaro žvaigždė? Įžvelgiau tame kažkokią konspiraciją, bet nelabai gilinausi, nors vis tiek be galo pykau, žinodamas, kad Monad, pastatyto 7-ai ryto, ir vėl neišgirsiu... O jis juk buvo vienas iš faktorių, kodėl naujiems „Aparat“.

Deathmaker LIVE. Geras, geras prancūzas, nors mano mėgstamo frenchcore jis ir negrojo. Gal dėl to, kad apskritai nekuria tokios muzikos? Nežinau, nes jo neklausiau, tačiau pasirodymas abejingų nepaliko. Hardcore, pagardintas industrial ir speedcore sąskambiais. Kad labiau panašėtų į apokalipsės pranaša, atlikėjas iš Prancūzijos buvo užsimaušlinęs džempo kapišoną ant makaulės, kurį dar puošę cyber-punkiniai atributai. Žavu, nenoriu dežavu. Kad vieną savo vinilą jis man numetė praktiškai tiesiai į rankas, užskaitau. Kaip ir mane lydėjęs kompanionas Pečkinas, kuriam ta plokštė vėliau ir atiteko.

X-ray... tai apskritai gi jau draugelis. Ypač po „Spartakiados“ tokiu tapo, kuomet visa mūsų kompanija per jo setą su poroloninėmis malkomis kapojome orą (verta paminėt, kad šį „dxr hc“ šokio ritualą surėdė Šv. Velnio brolis p. Jorimantas). Lyg ir ouldskūlą padavinėjo jisai, bet buvo rytas, atmintis besilpstanti, tad galiu ir klysti. My judgement is too poor.

Androidą su viagrinėm dešrom būčiau statęs... atspėjot, po Monad. Na, bet ką jau, nelemta man tą breikkorščiką ko gero išgirst, tad su Androidu per jo setą buvau mintyse, kuomet važiavau namo taksi.

Dar buvo aplankyta trance erdvė – dekorai patiko. Drum’n’bass sceną pamenu tik per JaZzy plikę, kuri švietė taip skaisčiai, net iš toli, kad negalėjau apsispręst kas gi ten: aura, smegenys, ar, kaip priklauso senam reiveriui, diskobolo atšvaitai.

Pats klubas „Aparat“ – reivo klubas, kaip ir priklauso. Daug erdvės, industrinės erdvės. Dydžiai erdvių skirtingi, tad galima tai pritaikyt įvairių vakarėlių masteliams. Gali tai būt ir 50 žmonių underground tūsas su vienu kambariu, gali tai būt reivas 1000 snukių su visais trimis cechais. Beje, kiek reiverių susirinko į „Nauji Metai, Nauji Aparatai“ nežinau, bet akimis paskaičiavus žodinis skaičius toks: Naujametinė gausa. Su kuo galima pasveikinti vakarėlio organizatorius ir naujojo klubo savininkus.
Morandis, 2011 Sausio 15, 17:10

Komentarai

  • asdasdsadsadsada
    asdasdsadsadsada @ 2011 Sausio 19, 02:12

    pritarciau del sinchroniskumo, bet manau cia laiko klausimas , o as dar ir nesu kazkoks baleto kritikas;)

    0  0
  • Mai
    Mai @ 2011 Sausio 19, 02:01

    "Depeche Mode: Kitas Pasaulis" tikrai ideja labai grazi, ir dziaugiuosi kad kazkas bando kazka panasaus daryti... bet rezultatas mane ne tai kad nuvyle, bet.. tiesiog kliuvo sokeju totalus nesinhroniskumas, garsas ir baigiant vizualizacijom, kurios atrode, lyg tiesiog jiems neuzteko laiko ju pabaigti... bet anyway... buvo idomu)) tikiuosi ir toliau matyti tokius projektus..
    "akimis paskaičiavus žodinis skaičius toks: Naujametinė gausa." - tikrai taip. ))

    0  0
  • Recin'
    Recin' @ 2011 Sausio 17, 06:21

    nepatiko tokia rashliava visai :|

    +2  -1
  • bromas
    bromas @ 2011 Sausio 17, 12:48

    jo, darbo formalumai kartais visai galva susuka :]

    0  0
  • Daina D.
    Daina D. @ 2011 Sausio 17, 12:29

    na, Morandis visada rašo subjektyviai, o stilius kad laisvas, nematau kodėl reikėtų stebėtis - juk čia djscene :)

    0  0
  • bromas
    bromas @ 2011 Sausio 17, 11:33

    Subjektyvokas straipsnis lyginant su straipsniais, kurie taiko i placiaja visuomene. Prisikabinciau dar ir prie laisvoko stiliaus.

    +1  0
  • robosexual
    robosexual @ 2011 Sausio 15, 11:05

    kietas skaitinys, hifive su naujais

    0  0
  • carlo
    carlo @ 2011 Sausio 15, 06:07

    "Drum’n’bass sceną pamenu tik per JaZzy plikę, kuri švietė taip skaisčiai, net iš toli, kad negalėjau apsispręst kas gi ten: aura, smegenys, ar, kaip priklauso senam reiveriui, diskobolo atšvaitai."

    :DDDD

    +4  0
  • Daina D.
    Daina D. @ 2011 Sausio 15, 05:33

    na jo, galutinai įtikino :) rodo vasario 26 - jau turiu bilietą. www.bilietai.lt

    0  0
  • asdasdsadsadsada
    asdasdsadsadsada @ 2011 Sausio 15, 05:26

    super apie teatra! buvau , maciau, girdejau, rekomenduoju:)

    +1  0
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.