Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 97 svečiai
Temos


IJO: „Susikaupė šimtai kūrinių, todėl galiausiai nusprendžiau: jau atėjo pats laikas paišdykauti“ (Specialiai Djscene.lt)

Jau senokai norėjau pakalbinti klaipėdietį IJO, kurį draugai ir artimieji vadina Audriumi, tačiau vis pritrūkdavo laiko suplanuoti susitikimą.

Vienas labiausiai nusisekusių Lietuvos elektroninės muzikos prodiuserių, išsiskiriantis savitu skambesiu bei sukaupęs solidų muzikinių leidinių bagažą Lietuvos ir užsienio įrašų kompanijose. Netrukus pusmetį skaičiuos ir naujasis asmeninis IJO leiblas "Blikmuzik", kuriame kūrėjas galės laisvai realizuoti savo ir savo kolegų kūrybą.

Ko gero, ne aš vienintelė žaviuosi neišsenkančia šio kūrėjo muzikine energija bei produktyvumu ir ne kartą esu pagalvojusi, jog tokiam talentingam žmogui Lietuvoje turėtų būti šiek tiek per ankšta... Todėl nelabai smagu pranešti, jog šis IJO interviu buvo paskutinis prieš jam išvykstant iš Lietuvos neribotam laikotarpiui.

Girdėjau, palieki Lietuvą ir išvyksti gyventi i užsienį...

Su drauge visiškai greitai ir spontaniškai sugalvojome išvažiuoti iš Klaipėdos. Svarstėm Vilniaus ir kitų miestų variantus, galiausiai nusprendėme išvis išvykti iš Lietuvos. Keliamės į Angliją, gyvensime Braitone.

Dėl ko išvyksti? Pasigedai naujovių savo gyvenime, o gal galvoji rimčiau pradėti savo muzikinę karjerą užsienyje?

Dėl muzikos ambicijų visada buvo ir bus, bet pirmiausia noriu pakeisti aplinką. Ankščiau trejus metus gyvenau Londone, todėl manau, kad ir dabar Anglijoje man nebus sudėtinga. Be to, muzikiniu atžvilgiu ten yra tai, ko man Lietuvoje labai trūksta.

O ko čia tau trūksta?

Ten didesnis kultūrinis gyvenimas, didesnės techninės galimybės, pažintys, galimybė dažniau rengti pasirodymus, didesni honorarai...



Kuri gana ilgą laiką - ar niekad neskirstei savo karjeros į etapus? Jei taip, tai kokie etapai tau buvo patys svarbiausi?

Net nežinau... Man viskas nuo pat pradžių yra vienas ilgas besitęsiantis etapas, ir viskas yra vienodai svarbu. Žinoma, džiaugiausi, kai kažkas mane pastebėjo, kai pavyko savo kūrybą labiau "ištempti" į dienos šviesą. Nors niekada nedegiau noru tapti žinomu, visada dariau tai, kas man patinka.

Kaip manai, kokią įtaką tavo karjerai padarė bendradarbiavimas su netleiblu "Sutemos"? Ar ateityje dar žadate bendradarbiauti?

Su "Sutemomis" pirmieji kontaktai atsirado dar 2002-aisiais, kada internetas daugeliui pradėjo tapti kasdienybe. Dalyvavau įvairiose muzikiniuose forumuose, viešinau savo kūrybą, plėtėsi bendraminčių ratas... Kol mane pastebėjo "Sutemų" vadas Daumantas. Jis atkreipė dėmesį į mano ambientinius darbus ir mes pradėjome bendrauti. Taip po poros metų šiame netleible išleidau "The drew play EP". Po šio įvykio man atsivėrė daugiau durų, manimi pradėjo domėtis daugiau žmonių, atsirado daugiau kontaktų. Iki šiol gražiai bendraujame su "Sutemų" atstovais, ypač su Walkmanu. Mes abipusiai nutarėme, kad aš jų leible daugiau nebeleisiu jokių albumų - na, nebent tai būtų kokie vienetiniai projektai, kūriniai ar kompiliacijos.


Pats neseniai įkūrei savo asmeninį leiblą "Blikmuzik". Kas pastūmėjo žengti šį žingsni? Pabodo ieškoti leidėju savo muzikai ir nusprendei pats to imtis?

Jau daug metų apie tai galvojau, reikėjo tokios nišos, kur galėčiau leisti savo paties kūrybą ir kitų pažįstamų atlikėjų produkciją. Aš pats kuriu labai stilistiškai įvairią muziką, kad dažniausiai net nežinau kokiai leidyklai ką siųsti (juokiasi). Todėl labai daug muzikos išvis niekur nesiunčiu - ji kaupiasi, kaupiasi... Susikaupė šimtai kūrinių, todėl galiausiai nusprendžiau: jau atėjo pats laikas paišdykauti!

Į tai žiūriu tiesiog kaip į muzikinį žaidimą. Žinoma, norėčiau tam skirti daugiau laiko, bet kol kas nelabai pavyksta. Tikiuosi, jog po Naujų metų jau pradėsiu leisti daugiau darbų. Juk Lietuvoje yra tikrai labai daug gerai ir kokybiškai kuriančių prodiuserių ir aš labai norėčiau nors kažkiek prisidėti prie jų kūrybos viešinimo.

Kokius vardus turi omeny?

Brokenchord! Su juo palaikom ryšius. Man patinka Endžio (VSG) požiūris į muziką, patinka tai ką ir kaip jis daro. Būna, įdomių lietuvaičių kūrinių išgirstu atsitiktinai užsukęs į "Soundcloud", arba kas nors atsiunčia promo, paprašo, kad paklausyčiau. Reikia jiems padėti, juk jiems sunku - ne visi žino nuo ko pradėti, ką kam siųsti ir t.t..

2007-aisiais savarankiškai išleidai vinilą pavadinimu "Untitled". Gal "Blikmuzik" ateityje užsiims ir vinilų leidyba?

Taip, noriu palaikyti ne skaitmeninį, o fizinį muzikos leidybos formatą. Ateityje, gal ne pačioje artimiausioje, bet tikrai tikiuosi, kad pavyks išleisti vieną kitą plokštelę.

Kaip žiūri į vis didėjančią mažų leiblų kūrimosi maniją? Dabar kone kiekvienas artistas gali įkurti mažą leidybinę kompaniją, tam kad galėtų nuo nieko nepriklausomai leisti savo muziką. Panašu, kad tų leiblų skaičius po truputi darosi adekvatus prodiuserių skaičiui...

Ankščiau įrašų kompanijų vaidmuo muzikinėje industrijoje buvo tikrai labai reikšmingas. Tai buvo didelė platforma, kuri užsiimdavo muzikos leidyba, reklama, naujų atlikėjų paieška... Jau nekalbu apie milžiniškas laiko ir pinigų investicijas. Na, o dabar šitam technologijų amžiuje kiekvienas atlikėjas interneto pagalba viską gali pasidaryti pats. Iš vienos pusės tai yra gerai, o iš kitos nelabai... Tokiu atveju lengvai atsiranda daug nekokybiškos muzikos. Na, tai pakankamai ilgas subjektas apie kurį galima šnekėti daug, skirtingai ir ilgai (šypsosi).

Kuri ir groji stilistiškai labai įvairią muziką. Tai tavęs neblaško? Ar nebūtų geriau susikoncentruoti tiesiog į vieną ar bent į kelis muzikinius atspalvius?

Jau seniai apie tai galvoju... Bet aš niekaip negaliu apsiriboti vienu muzikiniu stiliumi. Viskas išplaukia labai natūraliai - tai jungle, tai - drum'n'bass, ambient ar net acid... Nesistengiu kažko kurti specialiai. Man net nereikia klausytis kitų atlikėjų muzikos - pats esu prikūręs labai daug pačios įvairiausios stilistikos kūrinių. Kurti muziką yra didžiausias gyvenimo malonumas! Tam skiriu beveik visą savo laiką, neturiu jokio kito darbo ir labai džiaugiuosi, kad galiu tai daryti tiesiog kiekvieną dieną.


Esi kilęs iš muzikantų giminės, ir, regis, viskas tvarkoj su tuo, jog pasirinkai savo gyvenime būtent muzikinį kelią. Bet gal kartais įsivaizduoji save gyvenime darant kažką kitą? Gal ankščiau svajojai tapti puikiu ekonomistu, teisininku ar istoriku?

Na, mano šeimos ir giminės nariai nėra labai rimti muzikantai (juokiasi). Kai mano mama manęs laukėsi, ji dirbo muzikos mokytoja. Kiek žinau ir mano senelis mėgo akordeonu, pianinu pagroti. O aš niekada neįsivaizdavau savęs užsiimančio kažkokia kita veikla rimčiau, nei muzikos kūryba. Ko gero, supratau tai vos gimęs. Mano pirmieji žaislai buvo magnetofonai, kasetės, juostos... Tėvai pasakojo, kad visą namuose esančią muzikinę aparatūrą teko nuo manęs tiesiog paslėpti ar užkelti kur nors aukštai kad nepasiekčiau.

Kiek žinau, ankščiau kūrei poezija. Kas tavo manymu yra bendro tarp muzikos ir eilių kūrybos? Kaip skiriasi ar kuo panašus šių dviejų meno sričių kūrybinis procesas?

Na, buvo metas, kai ir be muzikos norėjau daug ką išbandyti. Labai daug piešiau, kūriau eiles, paauglystėje esu parašęs net keturias siaubo knygas (juokiasi). Pats užsiimdavau knygų "dizainu", piešdavau viršelius, po to jas duodavau paskaityti tėvams, draugams, pažįstamiems.

Poezijos ir muzikos kūrybos procesai iš dalies panašūs. Tik tiek, kad poezija užsiimdavau dar nepilnai subrendęs, nesusitvarkęs savo gyvenimo. Būna, kad emocijas norisi išreikšti ne per muziką o tiesiog per žodžius. Kartais mano paties muzika tiekdavo tokius jausmus ir išgyvenimus, kad jos klausydamasis norėdavau kurti eiles. Išvis kūryba man yra kažkokia keista būsena, meditacija, kosmosas (juokiasi).

Kas yra tavo didžiausi kūrybos vertintojai? Į kieno nuomone labiausiai atsižvelgi?

Tėvams duodu pasiklausyti tikrai labai mažą dalį savo muzikos, nes žinau, kad jie to nelabai supras. Tėtis, ypač ankščiau ką nors paklausęs sakydavo: "Kas čia per "drimbumbeisas"?". Lyriniai kūriniai tėvams patinka labiau.

Muzikos esu prikūręs tiek daug, kad kartais net nespėju jos duot kažkam, kad įvertintų. Aišku, nereikia užmiršti, kad visų pirma kuriu sau ir kitų nuomonė man nelabai rūpi.

Ir tau visiškai nereikia kritikos?

Man tai visiškai neaktualu. Mano kūryba mane tenkina visu šimtu procentu ir jei kažkam ji nepatinka, arba jei kas norėtu, kad aš kažką joje pakeisčiau, tai... Man dėl to tikrai nieko neskauda.

Kokiais kriterijais iki šiol vadovavaisi atsirinkinėdamas muziką kurią siunti įrašų kompanijoms?

Kūrinius atskirai jų leidybai arba albumams dažniausiai atsirinkinėju atsitiktinai. Siunčiu draugams, kolegoms ir po to pastebiu, kad iš visų išsiųstų po kažkiek laiko galima "lipdyti" albumą. Kartais kūrinius albumams kuriu koncentruotai ir kryptingai, būtent tai atsispindėjo mano projekto "300 Degrees" repertuare. Būna, kad dažnai pasirenku kokią leidybinę kompaniją, išsiunčiu demo įrašą ir jau po kelių dienų iš ten sulaukiu pasiūlymų muzikos leidybai.

Kaip atrodo tavo studija, kurioje dirbi?

Esu "bedroom musician", mano studija yra mano paties namuose. Viskas man turi būti po ranka - užsimanai kurti, sėdi ir kuri. Ko gero kitaip net negalėčiau... Kažkada teko turėti atskirą studiją, bet tai labai nepatogu ir labai nekūrybinga - reikia ruoštis, važiuoti į kitą miesto galą, dirbti tik tam tikromis valandomis ir t.t.

Esi tikras klaipėdietis. Kaip manai, kodėl uostamiestyje vykstantys vakarėliai dažniausiai tiesiog merdėja? Visi geriausi vakarėliai gali vykti tik Vilniuje ir Kaune?

Visų pirma trūksta žmonių, kurie palaikytų kokią nors sceną. Tenka matyti, kaip draugai organizuoja renginius ir paprasčiausiai nebėra žmonių kurie į juo galėtų ateiti. Daugelis dėl tam tikrų priežasčių pasirinko didesniu miestus, arba net emigraciją iš Lietuvos. Tai ir yra didžiausia Klaipėdos naktinio gyvenimo problema. Aišku, aš nekalbu apie klubus, kuriuose renkasi kitokio tipo publika, apie kurią, tikiuosi, mes dabar nekalbėsim (juokiasi).

Klaipėda naktinio gyvenimo atžvilgiu kažkada buvo labai novatoriškas miestas, bet. deja, dabar viskas kiek pasikeitė. Bet nereikia laukti geresnių laikų, nėra ko žiūrėti į praeitį - kas buvo tas buvo. Nereikia mėginti padaryti kažką "kaip ankščiau" - reikia padaryti dabar taip kaip dar niekada nebuvo. Nors, tiesą pasakius, aš jau atsikandau tų vakarėlių ir šiuo metu vieninteliai, kuriuose aš lankausi yra tie, kuriuose pats ir groju (juokiasi).


Save priskiri undergroundui? Jei taip, tai ar nekilo minčių eiti plačiau?

Žinok, aš net pats nežinau... Muzikoje domiuosi viskuo, tačiau nenoriu niekur savęs priskirti. Aš tiesiog darau tai kas man patinka, ir stengiuosi iš to uždirbti pragyvenimui.

Net ir Lietuvos elektroninės muzikos kultūroje yra pasitaikę atvejų, kai ramiai pogrindyje kūrusius muzikantus išgirsta ar net pradeda pripažinti ir platesnės žmonių masės. Gaila, bet neretai undergroundinė publika tokius atlikėjus suskuba apkaltinti "nupopsėjimu". Kaip manai, kodėl teisiami žmonės, kurie nori iš savo kūrybos kažko daugiau nei pogrindiniai vakarėliai ir bevaisis savo promo įrašų siuntinėjimas bendraminčiams?

"Nupopsėjimą" galima priimti labai įvairiai. Vieniems popsas neturi jokių blogų asociacijų, kiti to aršiai baidosi. Lietuvoje sunku pragyventi iš muzikos būnant undergrounde, todėl natūralu, kad vieni ar kiti talentingi muzikantai pasirenka komerciškesnį kelią. Gerbiu savo draugus ir kolegas, gabius atlikėjus, kurie pasirinko tokią karjeros kryptį - tai yra jų reikalas. Tačiau yra ir nemažai jų kurtos ir niekur neišleistos muzikos kuri kokybiškai kala į klyną! Žmones kuria dėl įvairių priežasčių: vieni tam, kad būtų žinomi, kiti tik dėl pinigų, kažkas tiesiog savo malonumui.

Geriausias dalykas kūrėjui yra į muziką žiūrėti kaip į saviraišką, o ne kaip į karjerą, tada viskas būna kitaip: originalesnės idėjos, jokio pataikavimo publikai. Pataikauti galima tik sau pačiam. Šiuo kriterijumi ir turėtų vadovautis visi, ne tik muzikos kūrėjai.

Gal ir galima vadovautis tuo, ką ką tik išvardinai, tačiau juk po kažkiek laiko bet koks atlikėjas supranta, jog jis nori geriau gyventi, geriau valgyti, daugiau užsidirbti...

Tik neapsisprendęs žmogus gali norėti geriau gyventi. Aš tai ir taip labai gerai gyvenu ir tas "daugiau" atsiranda ar įvyksta savaime. Nereikia iš gyvenimo kažko reikalauti, nes kada tik užsimanai geriau gyventi, pradedi konfliktuoti pats su savim. Iš to ir atsiranda didžiausios problemos, pykčiai, nesutarimai su aplinkiniais, nes tu paprasčiausiai būni viskuo nepatenkintas, tau vis kažko negana. Aš gyvenu nuostabiai ir viskas, kas mano gyvenime vyksta kiekvieną diena yra nuostabu. Galbūt tam reikėjo nemažai laiko, tačiau dabar viskas tiesiog puiku!
Seta, 2010 Gruodžio 07, 00:27

Komentarai

  • Nini
    Nini @ 2011 Sausio 08, 01:07

    Muzika - nuostabi, persona - taipogi. Džiugu, kad Lietuvoje yra tokių žmonių.
    Lauksim, oi kaip lauksim sugrįžtant!

    0  0
  • mikoliux
    mikoliux @ 2010 Gruodžio 19, 07:31

    Sekmes IJO, sekmes.

    0  0
  • shn
    shn @ 2010 Gruodžio 09, 01:06

    kaip visada, noretusi uzhversti pagyromis tiek muzika, tiek asmenybe.:)
    sekmes, Audriau!

    0  0
  • Brajanas
    Brajanas @ 2010 Gruodžio 08, 02:37

    Paprastas,žavus interviu.
    Bet nesupratau,ar undergroundas nelabai platu? Ką turėjai omenyje plačiau?

    0  0
  • genn
    genn @ 2010 Gruodžio 08, 08:38

    ne tik i muzika, bet ir i gyvenima poziuris teisingas!
    geras interviu

    0  0
  • vezhlas
    vezhlas @ 2010 Gruodžio 07, 03:56

    sekmes!

    0  0
  • D ♫
    D ♫ @ 2010 Gruodžio 07, 01:25

    Gaila,bet gal parvaziuos ;)

    0  0
  • Wiliux D
    Wiliux D @ 2010 Gruodžio 07, 12:13

    puikus intervas

    0  0
  • balvonas
    balvonas @ 2010 Gruodžio 07, 12:09

    is didziosios raides.....

    0  0
  • IDi
    IDi @ 2010 Gruodžio 07, 10:08

    Saunuolis ;) O reikia neliudeti, kad isvyksta.. Lai garsina Lietuva ir svetur.. Mes patys kalti, kad nemokame puoseleti talentu

    0  0
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.