Registruotis | 
Dabar naršo: 1 vartotojas ir 150 svečių
Temos


„Audioriver 2010“, arba nerimastingiausias vasaros savaitgalis

Antra vieta "Resident Advisor" rugpjūčio festivalių tope (nusileista tik "Burning Man", už kurį geriau nebent dangus), dar keletu tūkstančių išaugęs lankytojų skaičius (jei tikėtume gandais-skaičiuotuvais, pernai buvo šešiolika, šiemet - dvidešimt keli tūkstančiai) ir... dvigubai pabrangę bilietai. Toks tas nuo Vilniaus ir Kauno vos kelis šimtus km nutolęs "Audioriver", lenkus praėjusį savaitgalį pašokdinęs penktąkart. Lietuviai gi organizuotai judėjo antrą ir, tikėkimės, ne paskutinį sykį.

"Minimal.lt" dėka tokių organizuotųjų šiemet buvo jau visi trys autobusai, ir nors derėtų kuo skubiau pasakoti apie patį festivalį, nepaminėti įtemptai žavingos kelionės, vieniems prasidėjusios trijų valandų laukimu Žvėryne, kitiems - tūkstantinėmis baudomis Lenkijoje, lyg ir negalima. Bent jau dėl to, kad laiko tuose autobusuose praleidom praktiškai tiek pat, kiek pačiame "Audioriver", ir ne savo valia.

Žodžiu, buvo daug nepaklusnumo, neatsakingumo, nerimo, laukimo, aistrų, šokių, dainų, mėlynių, nusirenginėjimo, ekstazės - ir, primenu, tai dar ne festivalis. Vykimas į tašką B kartu ir grįžimas kartu tik sustiprino pačius muzikinius įspūdžius - kai jais daliniesi su tiek draugų, viskas atrodo dar gražiau ir tikriau.

Dalis žmonių, su kuriais bendravau jau po renginio, man pritarė, kad praėjusiais metais atlikėjų sąrašas tikrai buvo stipresnis. Juk buvo ir "Moderat", ir "Telefon Tel Aviv", ir Ulrich Schnauss, ir Daniel Bell, ir "Crazy P", ir Raz Ohara, ir Gui Boratto, ir "My My", ir Dub FX, ... Na, bet sentimentai jau suslėpti atminties stalčiukuose - grįžtam į rugpjūčio 7-ąją ir klijuojamės apyrankes "Audioriver 2010". Festivalio žemėlapį mintinai mokam nuo pernai, niekas iš esmės nepasikeitė, pirmyn į trasą.

Laimingieji į Plocką atvyko visai padoriu metu, dalis spėjo ir The Black Dog, ir "Way Out West" išgirsti, mūsų autobusas gi strigo taip, kad pirmoji pamatyta atlikėja buvo Ellen Allien. Ir tai buvo ideali pradžia, bemat nutrynusi kelionės nuovargį ir privertusi batus nuspirti kažkur smėlin. Visiškai atsigavusi techno primadona, atrodo, krovėsi energijos iš minios, kojomis it girnomis malusiomis ir taip smulkų paplūdimio smėlį. Ritmas, hitas, energija - jokių verkšlenimų, jokių pelkių.

Ellen nustebino gerąja prasme. Kaip ir Oni Ayhun, vyriškoji dueto "The Knife" pusė, tikrai besiskirianti nuo sesers Fever Ray. Jis nustebino penkiagubai ir ne man vienai buvo tikrai didžiausias festivalio atradimas ir džiaugsmas. Gaivus, šviežias, nestandartinis skambesys, tiek meditacijai, tiek šokiui tinkantis minimal techno ir tech house (ar kaip tu tai pavadintum?), visiškai nedepresyvus. Tokio norisi dar ir dar, todėl belieka laukti dar daug Oni Ayhun relyzų, kurių kol kas negana.



Mūsų komandai penktadienį beliko dar patrypti pagal Karotte, kuris, nors per daug ir nestebino, bet džiugino tokia pačia festivaline nuotaika, lengvu dėjimu ant technikos ir nuovargio prakaitą varančiais hitais. Juk rytas, kam daug galvoti ir jaudintis?

Antrąją naktį stebinimo buvo mažiau - tik palaimingų pliusų susirinkimas į nuo ankstyvos paauglystės pildytą reivo norų sąrašą. Didžiausi plojimai Laurent Garnier, iš techno profesoriaus jau virtusiu visu konferansjė ir į gana trumpą, bet labai gyvą pasirodymą sutalpinusį visas esmines savo koronkes, kurias tūkstančiai, gal net šimtai tūkstančių savo miegamuosiuose ir diskotekose zulina jau metų metus. Beje, kaip teisingai tarti "Gnanmankoudji", taip ir nesupratom! Kaip kai kurie ir dubstep išpuolio.



Kube didžiąją pasirodymo dalį praleidęs Plastikman plojimų irgi nusipelno - už visapusiškai tobulai į valandą sulipdytą pusę savo gyvenimo. Aiškiau ir solidžiau, nei Richie Hawtin pastarųjų metų setai, bet anie tikrai linksmesni.

Na, šįkart ėjom į paskaitą, kurios laukėm visą gyvenimą ir kurios praleisti jokios ligos neleido. Gėrėm į save kiekvieną garsą, akimis valgėm kiekvieną blykstę. Lengvas pagrūmojimas pirštu dėl trukmės - na, per mažai, užkietėjusiems plastikmeneriams tikrai per mažai. Bet vaizdiškai ir garsiškai rauna, tad gal matematiškai apskačiuota, kiek tokios ekstazės publikai galima duoti? Ir dar... Jis tikrai vertas pagrindinės festivalio scenos, gerbiami organizatoriai!



Nemažai išlošė tarp legendų spėję aplankyti "Cobblestone Jazz" naujieną "The Modern Deep Left Quartet". Kadangi albumas - tarp šiųmetinių mano favoritų, pripažįstu, kalta, galėjau ir pasistengti. Belieka džiaugtis už kitus ir godžiai skaityti jų eilutes forume.

Sekmadienį maivėsi ir naktį prieš tai atradę pliažinį "Metro Area" disco. Na, praleidus jau matyto didžėjaus ir jo kolegos pasirodymą galima per daug ir neliūdėti, ar ne? Kiti tuo tarpu baiginėjo programą su Magda ir Antony Rother, kuris, beje, buvo jau per daug įnirtingas ir galingas. Aštuntą ryto padidinti garsą? Drąsu, che che che.

Four Tet tuo tarpu, nors ir puikų garso takelį metų pradžiai surentė, gyvai atrodė kažkaip... paprastai. Na, per paprastai, kad užlaikytų palapinėje ilgiau. Tikrai įdomiau ir vertingiau buvo stebėti nors ir daugeliu aspektų pažįstamą, sąžiningai surepetuotą, bet nuoširdžiai gyvą ir tiesiog audringą bei visapusišką "Silence Family" pasirodymą ir palaikyti saviškius riksmais bei trenksmais. Ir mokyti aplinkinius lenkus skanduoti atlikėjų vardus!

Esminis man "Audioriver" minusas - visiškas štilis dienos metu ir energijos perkėlimas į Plocko centre esančią "Red Bull Music Academy" sceną. Taip, ten irgi buvo įdomu, pagaulu, šoklu ir visaip kaip (ypač sekmadienio rytą! Neįtikėtina), bet tiesiog uždaryti tikrąją festivalio teritoriją - gana keistas žingsnis. Be to, vakarinė programa prasidėjo tikrai vėlokai, todėl visi įdomiausi atlikėjai ir grojo praktiškai tuo pačiu metu. Mielai kokių "Catz'N'Dogz" ar Maximilian Skiba būčiau paklausiusi ir kokią ketvirtą popiet, bet...

Nieko nuostabaus, kad nuotraukų tiek iš Aromos (Djscene.lt galerija jau čia pat), tiek iš muilinių ir telefonų tiek mažai. Nebuvo kada. Mes tikrai nuoširdžiai šėlom, džiaugėmės ne tik muzika, bet ir vieni kitais, ir tai buvo tikras Festivalis, kuomet nesinorėjo nei skųstis, nei ieškoti teisybės, nei liūdėti. Pirmadienio rytą jau buvo priekaištų ir tualetams, ir dušams, ir apsaugai, ir barams, bet belieka pagirti ir organizatorius, ir save, kad visi žemiški dalykai "Audioriver" metu absoliučiai nerūpėjo.

Kai kam tokie "klasės ekskursijos" tipo važiavimai atrodo nerimtai - suprask, "nieko nespėsi pamatyt ir visą laiką prasitūsinsi". Bet pusantro šimto reiverių, tikiu, tai buvo vienas geriausių šių metų savaitgalių. Galų gale juk laimė matuojama ne pamatytų žvaigždžių kiekiu.

P.S. Teneįsižeidžia kai kurie, kad nesąmoningai, bet praleidau visus iki vieno laužytus pasirodymus. Bet kuriuo atveju "Audioriver" ir drum'n'bass bei breaks jėgų galėjai atiduoti tikrai daug.
Daina D., 2010 Rugpjūčio 11, 14:42

Komentarai

  • Paupy
    Paupy @ 2010 Rugpjūčio 13, 11:42

    Amen.

    0  0
  • Acteevi
    Acteevi @ 2010 Rugpjūčio 12, 01:50

    taskalu savaitgalis i desimtuka!
    aciu,noriu dar,nors ir nepasizymiu besaikiu godumu ;D

    0  0
  • AleksasR
    AleksasR @ 2010 Rugpjūčio 12, 12:42

    +++++

    0  0
  • robosexual
    robosexual @ 2010 Rugpjūčio 11, 10:00

    zeba kul :)

    0  0
  • Daina D.
    Daina D. @ 2010 Rugpjūčio 11, 07:18

    i knew it!:D

    0  0
  • asdasdsadsadsada
    asdasdsadsadsada @ 2010 Rugpjūčio 11, 07:14

    oni ayhun nevaikiskas techno;]

    0  0
  • Modeselektor
    Modeselektor @ 2010 Rugpjūčio 11, 05:12

    nezinau kada pagaliau bus imanoma atsigaut ir baigt gyvent prisiminimais :))) policija, lieva kondiske ar lietus tikrai nuotaikos nenumuse !

    0  0
  • Pollo
    Pollo @ 2010 Rugpjūčio 11, 04:53

    Pirma karta vaziavau i Audioriveri ir tikrai pazadu kad ten dar grisiu ne viena karta. Tiesiog buvo neapsakomai gerai :)

    0  0
  • Glitchy
    Glitchy @ 2010 Rugpjūčio 11, 03:06

    cia apksritai vienas geriausiu savaitgaliu, viskas taikliai parasyta, tiek muzika,tiek atlikejai, tiek chebra nedave nei trupucio grizti i tikrove, gyvenome festivaliu ir muzika, aciu!!

    0  0
  • Tankete
    Tankete @ 2010 Rugpjūčio 11, 02:49

    Na, šįkart ėjom į paskaitą, kurios laukėm visą gyvenimą ir kurios praleisti jokios ligos neleido. Gėrėm į save kiekvieną garsą, akimis valgėm kiekvieną blykstę. Lengvas pagrūmojimas pirštu dėl trukmės - na, per mažai, užkietėjusiems plastikmeneriams tikrai per mažai. Bet vaizdiškai ir garsiškai rauna, tad gal matematiškai apskačiuota, kiek tokios ekstazės publikai galima duoti?

    KAIP TAIKLIAI !!:)

    0  0
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.