Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 106 svečiai
Temos


Glenn Nichols („Future Funk Squad“): „Manau, kad kai atlikėjas leidyklą įkuria tiesiog tam, kad leistų savo muziką, tai atrodo šiek tiek pigokai“ (Specialiai Djscene.lt)

    Žymės:
Kadangi apačioje laukia ne vienas ir ne du biografiniai faktai, apie britą ritmų laužytoją Glenn Nichols, mums geriau žinomą kaip "Future Funk Squad", pradėkim kalbėti tiesiog skaičiais - apie 70 remiksų, 30 leidinių kompanijoje "En:vision", 4 nuosavi albumai ir net ne primas Lietuvoje jau šį penktadienį... Nuoširdžiai įdomu, kaip į oldskūlines svečio inovacijas reaguos klubas "Roller". Jei vizito metu atsirastų laiko antram interviu, matyt, tektų rimtai apie tai pagalvoti - pašnekovas pasitaikė netipiškai atviras, o net nespėjau paklausti apie kitus projektus, nesusijusius su "Future Funk Squad" vardu!

Pradžioje "Future Funk Squad" buvo duetas, tiesa? Kodėl projektą paliko Neil Briggs?
Iš esmės tai mes abu augom Dorsete pietų Anglijoje, kartu ėjom į mokyklą ir nuo 14-os kartu grojom grupėj! Tada išskirstėm po universitetus ir susipažinom su įvairia šokių muziką. Abu grįžome į Yeovilį, sumetėme savo įrašų kolekcijas į krūvą ir pradėjom didžėjauti. Taip gimė "Future Funk Squad". Neilas po universiteto turėjo normalų darbą, o aš koncentravausi į muziką. 1997-aisiais gavau pasiūlymą padirbėti studijoje Londone, jį priėmiau, o Neilas liko Yeovilyje. Buvo per sunku suderinti muzikinius įsipareigojimus, kai turėjau tiek veiklos!

"Squad" yra būrys, o tu esi vienas, ar nesinorėjo pakeisti vardo į smulkesnį?
Pasilikau jį, nes jau buvo prilipęs po kelių kūrinių ir remiksų! Kai 2002-aisiais pradėjau kurti debiutinį albumą "Audio Damage", nusprendžiau, kad pasikviesiu daug vokalistų ir taip pateisinsiu "būrio" vardą, che che.

Užaugai Yeovilyje? Tai mažas miestelis, ar randi laiko ten sugrįžti?
Tiesą sakant, užaugau Dorseto miestelyje Šerborne, bet ir Yeovilyje daug laiko leisdavau. Na, gyvenau net keliuose kaimuose aplink - labai kompilikuota. Grįžtu gal porą kartų į metus - aplankau draugus, gimines ir seną įrašų parduotuvę. Dažniausiai per Kalėdas.

Tiesa, juk dirbai Yeovilio įrašų parduotuvėje "Acorn Records". Kada tai buvo?
Dirbau ten dar mokydamasis vidurinėje - 1991-ųjų ir 1992-ųjų vasaromis, taip pat priešokiais kelerius metus po to. Tai buvo išties puiki įrašų parduotuvė - į ją suplaukdavo įvairiausi reti pogrindinių leidyklų promo leidiniai ir kitokios keistenybės. Ji vis dar veikia, tik dabar pardavinėja DVD, nes nori išgyventi! Parduotuvės savininkas Chrisas - nerealus čiuvakas, kuriam aš už tai, kad kažkada mane priėmė į darbą ir buvo toks kantrus, esu labai dėkingas.

Ar pasakytum, kad labiau mėgsti mažas nepriklausomas įrašų parduotuves, nei rinkos gigantus? Kaip dėl skaitmeninių supermarketų?
Taip, tikrai labai myliu indie parduotuves - jose esu praleidęs daug savaitgalių dar tada, kai tik atsikrausčiau į Londoną. Kartais vis dar apima šopingo virusas. Didelės parduotuvės, pavyzdžiui, HMV, kartais irgi turi neblogų dalykų, ir kainų neblogų pasitaiko. Aišku, tikrasis kelias pirmyn į muzikos ateitį yra skaitmeninė prekyba. Nors turiu silpnybę senam geram fiziniam produktui - nepatinka, kai nusiperki ką nors "iTunes" ar "Beatport" ir prekė guli diske. Nejaučiu išleistų pinigų vertės!

Kokius "tikrus" darbus, be įrašų pardavinėjimo, tau teko, dirbti, kol galėjai atsiduoti tik muzikai?
Tisą sakant, tik įrašų parduotuvėje ir tedirbau. Visada kūriau ir kuriu muziką. Matyt, tinkamai išnaudojau pasitaikiusias progas, nors, turiu pripažinti, teko ir ant studijos grindų miegoti, ir pinigų neturėti, ir ne kartą.

Ką tik grįžai iš JAV - dvi savaites ten grojai ar ilsėjaisi? Kur buvai?
Vykau šiek tiek pagroti, dar susitikau su leidyklų, kuriose leidžiu muziką, atstovais. Grojau San Franciske ir Los Andžele, o Floridos gigas kažkaip nuplaukė. Amerikiečiai šiomis dienomis vis giliau klimpsta į dubstep, na, man asmeniškai jau geriau tai, nei house, che che.

O ar plati JAV rinka breakbeat muzikai?
Nepasakyčiau. Žinoma, ištikimų gerbėjų ten yra, ypač San Franciske groti visada būna smagu. Los Andžele populiaresnis trashy/indie house, bet ir retos breaks ar dubstep naktys pavyksta!

Kur tada ta jūsų rinka didžiausia?
Sunkus klausimas. Prieš dešimtmetį tai buvo Ispanija - bent kartą per mėnesį grodavau ten kokiam nors klube ar festivalyje. Ir dabar ši muzika ten stipri, bet labai pagreitėjo, tad mano skambesys ne visada ispanams įtinka.

Šiemet tavo albumas "Disorders of Skill" buvo nominuotas "Breakspoll" apdovanojimuose. Tikėjaisi laimėti ar tau buvo tas pats? Ką, beje, manai, apie nugalėtojų Deekline & Wizard darbą?
Turiu pripažinti, kad kai albumas nelaimėjo, buvau gana nusivylęs. Tikrai manau, kad šis leidinys yra geras gero pogrindinio breakbeat pristatymas. Jei atvirai, nesu didelis gerbėjas tų booty breaks, kuriuos dabar kuria Deekline & Wizard ar "Stanton Warriors". Taip, jie puikūs prodiuseriai ir jų muzika kokybiška, bet ne man.

Koks muzikinis apdovanojimas tau būtų pats svarbiausias?
Manau, kad Jungtinės Karalystės "Mercury Prize". Jį laimėjęs tikrai jausčiau, kad mano muziką priima ir publika, ir industrija. Na, bet "Mercury" gaučiau nebent už kitus savo projektus - nemanau, kad "Future Funk Squad" tokioje terpėje susilauktų pakankamai dėmesio.

Parduodant "Disorders of Skill" gauto pelno dalį paaukojai Haičio žemės drebėjimo aukoms paremti. Kodėl taip sugalvojai?
Kai tik drebėjimas įvyko, nusprendžiau paaukoti pinigų, bet sugalvojau, kad geriau pavyks, jei skirsiu 70 proc. nuo CD pardavimų. Deja, ne tiek daug žmonių skubėjo pirkti, nes tie, kurie taip būtų pasielgę, albumą jau turėjo. Atrodo, galų gale paaukojau tik 140 svarų, bet tai juk geriau, nei nieko, ar ne?

Albumą išleidai jau beveik prieš metus - kas tavo virtuvėje verda dabar?
Dabar rūpinuosi leidyklos "En:vision" reikalais - sudarinėju naujų leidinių tvarkaraštį, kuriame yra puikių naujų talentų. Kitų metų pradžioje planuoju naują "Future Funk Squad" singlą. Tada matysim - nemanau, kad artimiausiu metu įrašysiu naują albumą.

Praėjusiais metais interviu žurnale "IDJ" pavadinai save oldskūliniu. Kaip ta senoji mokykla vaidenasi tavo muzikoje?
Manau, šis jausmas kilo iš mano meilės senajam reivui ir ankstyvajam nuskool garsui, skambėjusiam prieš gerą dešimtmetį. Tą sakydamas "oldskūlinis" ir turėjau galvoje. Albume "Disorders of Skill" paliečiau kelis reivo momentus ir minėtus nuskool garsus, nes būtent toks skambesys man labai patiko. Paprastume buvo esmė, ir nors atlikimas ne visada būdavo geras, su šiandienos technologijomis viskas pataisoma!

O kokia tavo naujausia inovacija?
Labai gerbiu visus tuos naujus ir senus prodiuserius, kurie vis plečia šokių muzikos ribas, bet pats tikrai ne visada jaučiu, kad tai būtina, kai nori sukurti klubinį kūrinį. Kartais efektyviausios idėjos yra paprastos, o visi tie triukai tėra cukrus, aplipdantis fundamentalią idėją, verčiančią žmones šokti. Su klausymui skirta muzika yra kitaip, bet šokiuose aš gana tradicinis. Tikiu tvirta ir solidžia produkcija! Štai, pavyzdžiui. Dr. Dre - jo kūriniuose gal tik keturi ar penki elementai, bet o, vaikeli, kaip jie trenkia į galvą ir verčia ją linguoti!

Ar klubų didžėjui svarbiau technika, ar nuotaika?
Manau, pirmiausiai ir visų svarbiausiai - supratimas, kurie kūriniai turi TAI, į ką reaguos minia. Nesu mėgėjas tiesiog guldyti vieną po kito "minios patenkintojus", kuriuos gali sugroti bet kuris didžėjus. Žinoma, kartais reikia ir tokių kūrinių, bet aš asmeniškai bandau groti naują muziką, kurios minia galbūt dar negirdėjo, bet jai tikrai patiks. Tai suderinęs su sklandžia eiga ir technika ir būni geras didžėjus.

Ar breakbeat - vis dar lyderiaujantis stilius?
Dabar bet kuriam vienam žanrui lyderiauti sunku - tai susiję ir su muzikos rinkos realybe, ir su žmonių atminties trukme. Visgi norėčiau, kad vyktų daugiau tik grynam breakbeat skirtų renginių, nes, atrodo, house per daug įsisuko į breaks ir iš jų atėmė laužyto ritmo aspektą.

Kaip manai, kokie faktoriai mažina stiliaus populiarumą ir poreikį? Ir, tuo pačiu, kokios priežastys po kiek laiko grąžina jį į lyderių pozicijas?
Kalbant apie šokių muziką tiek žiniasklaida, tiek publika greitai pasitenkina. Jiems atsibosta. Ypač kai šokių muziką dabar kuria ir leidžia penki milijonai jaunuolių su kompiuteriais. Taip ir šansą muzikai duoti yra daug sunkiau. Tikiu tuo, kad šokių muzika gyvena cikliškai, todėl vieni ar kiti mados vėjai įpučia vėl ir vėl. Bandau nuo madų atsiriboti, nes pastarosios trunka tik po kelis mėnesius. Na, metus!

Kas šiandien tavo scenos lyderiai - tiek seni, tiek jauni?
Tie senosios gvardijos atstovai, kurie vis dar pavaro (kai nekuria 4X4, cha cha), yra "Plump DJs", visada išmetantys ką nors ypatingo, visada geras General Midi, Koma & Bones (jau praėjo 4X4 etapą).
Iš jaunų paminėčiau tuos, su kuriais sutartis neseniai pasirašė "En:vision", nes manau, kad artimiausiu metu jie breakbeat srityje nuveiks didžių dalykų. Tai - Eshericks, The Analogeeks, Loaded Fist, Sketi, Breaks Will Eat Itself, Product.01 ir C83! Visi mano akimis yra puikūs prodiuseriai ir didžiuojuosi, kad jų muziką išleisiu būtent aš!

"En:vision". Kuo šioje leidykloje labiausiai didžiuojiesi?
Turbūt didžiausias pasiekimas yra tas, kad mes vis dar veikiame! Metų pradžioje išleidom 30-ą leidinį, jausmas buvo geras. Žinau, kad daug naujų kompanijų jau turi išleidę po daugiau, bet "En:vision" man visada buvo apie kokybę, ne apie kiekybę, ir aš leidžiu tik tokią muziką, kuri mane paveikia. Esam išleidę tokių atlikėjų, kaip Chris Carter, Andy Page ir PMT, bet visi, kurių leidiniai pažymėti "En:vision" ženklu, yra kieti, che che.

Ar apskritai vis dar tiki leidyklų poreikiu? Juk skaitmeninę kompaniją įkurti ir savo muziką išleisti galima per kelias dienas, kam vargti su svetimais?
Manau, kad kai atlikėjas leidyklą įkuria tiesiog tam, kad leistų savo muziką, tai atrodo šiek tiek pigokai. Nesuprask klaidingai - toks modelis tikrai atrodo teisingai žiūrint į pardavimų skaičius ir taip toliau, ir daugybė kompanijų leisdamos gabalus jų kūrėjams nieko nemoka. Bet atlikėjui visgi reikia identiteto, o jį ir formuoja leidykla. Ji parodo, kad už kūrėjo stovi daugiau žmonių, kurie juo tiki ir nori su juo dirbti bei padėti jam įsitvirtinti. 


Jei ne breakbeat, kokį stilių renkiesi kovai su žiauriu gyvenimu?
Man tikrai patinka įdomus dubstep, klausydamas jo jaučiuosi lyg prieš keliolika metų pirmą kartą išgirdęs drum'n'bass, kai prodiuseriai eksperimentavo su technika. Mėgstu ir kai ką iš tos purvinos indie šokių muzikos, tik kad ji visa po kurio laiko skamba vienodai! Cha cha.

Esi remiksavęs "The Prodigy", "Moloko", "Hybrid", "UNKLE" - ar beliko svajonių atlikėjų, kurių darbus norėtum pamodifikuoti?

Ne, tiesą sakant, nebeliko! "The Prodigy" man, kaip, tikiu, ir daugeliui kitų tuo metu pradėjusių prodiuserių, buvo viena didžiausių įtakų, taigi remiksas jiems 2005-aisiais buvo kažkas tokio. Pernai vėl turėjau progą juos remiksuoti, vėl buvo nuostabu. "Hybrid" taip pat turėjo man daug įtakos, tad darbas su jų kūryba visada įkvepia. Dabar, beje, kaip tik ir remiksuoju vieną jų kūrinį. Žodžiu, su atlikėjais, kuriuos tenka remiksuoti, man visada sekėsi.

Kartais išgirstu ką nors, prie ko mielai pridėčiau ranką, ir pats susisiekiu su leidykla ar kūrėju. Tada dirbu ne dėl pinigų, o dėl meilės, o tai šiandien teikia daug daugiau malonumo.

Pabaigai - filosofinis klausimas į tą pačią temą. Kam apskritai reikalingi remiksai? Argi nėra nemandagu ir net įžūlu paimti kito žmogaus kūrybos vaisių ir jį pakeisti?

Oho, blaškausi galvodamas, kaip čia atsakyti, nes iš tiesų pritariu tam, kad jei kažkas yra tikrai gera ir kokybiška, kam vargintis bandant tai pagerinti, ir apskritai kam terliotis? Bet pastarąjį dešimtmetį remiksavimas taip patobulėjo, kad nebeturi nieko bendro su pagarba originalams ar atlikėjams, o tik padeda maitinti skirtingas rinkas ir kurti daugiau triukšmo. Iš dalies su tuo sutinku, iš dalies manau, kad tai - mėšlas! Cha cha. Be to, nelabai mėgstu singlus su dešimčia skirtingų remiksų - manau, vienas arba du yra per akis.

Kai kurie didžėjai, aišku, sakytų, kad jiems reikia daugiau pasirinkimo, bet kūrinių apskritai juk tikrai netrūksta! Jei jau atlikėjas, dėliodamas kūrinį, praleido tam tikrą laiko tarpą ir įdėjo į rezultatą būtent tokią žinutę ar emociją, visa tai ir turi būti išgirsta būtent taip. "En:vision" vadovaujuosi tokiu principu - išleidžiu originalų kūrinį, o po kelių mėnesių, kai žmonės jį išgirdo, pagrojo ir suvirškino, leidžiu ir porą remiksų, kad klausytojai dar kartą išgyventų originalios versijos sukeltus jausmus, bet tai skambėtų naujai ir šviežiai.

Pats pamėgau šį užsiėmimą, nes mane visada žavėjo tokių grupių, kaip "Nine Inch Nails" ar "Depeche Mode" remiksų leidiniai. Tada pirkdavai antrą albumą ar plokštelę, o ten visi kūriniai skambėdavo kitaip. Tikiuosi, atsakiau pakankamai išsamiai, cha cha.

---
English.
Daina D., 2010 Gegužės 11, 14:26

Komentarai

  • Albertas!
    Albertas! @ 2010 Gegužės 12, 05:10

    apie remixu skaiciu tiesa pasake. Dekui uz interviu :)

    0  0
  • Go`
    Go` @ 2010 Gegužės 11, 04:33

    super, ačiū!

    0  0
  • Daina D.
    Daina D. @ 2010 Gegužės 11, 02:41

    ilgai svarsčiau, kurią citatą kelt į viršų - tą, kur dabar, ar apie house ir breaks :))

    0  0
  • matthew glow
    matthew glow @ 2010 Gegužės 11, 02:32

    Matikai, hah! Sita eilute ir man labai patiko ;)

    0  0
  • matthew glow
    matthew glow @ 2010 Gegužės 11, 02:32

    Labai patiko!

    0  0
  • Matikas
    Matikas @ 2010 Gegužės 11, 01:57

    'nes, atrodo, house per daug įsisuko į breaks ir iš jų atėmė laužyto ritmo aspektą.' tai va nahuj

    0  0
  • Deficitas
    Deficitas @ 2010 Gegužės 11, 01:34

    Nais Intrviu!

    0  0
  • ToLoud
    ToLoud @ 2010 Gegužės 11, 12:22

    Sodrus, aiškus ir tiesus interviu. Kietai :)

    0  0
  • Wiliux D
    Wiliux D @ 2010 Gegužės 11, 08:50

    "nelabai mėgstu singlus su dešimčia skirtingų remiksų - manau, vienas arba du yra per akis"

    true.

    ačiū.

    0  0
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.