Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 130 svečių
Temos


Clatterbox: „Pastaruoju metu gimsta tamsios, šiurpios nuotaikos kompozicijos, bet visada su stipriu ritmu ir mušamaisiais instrumentais, nes širdyje esu “ritmo” žmogus“ (Specialiai Djscene.lt)

Tikras pietvakarių britas iki kaulų smegenų, ištikimas tamsiam ritmui ir netingintis dailinti jį iki mažiausių smulkmenų - taip trumpai galima pristatyti ateinantį šeštadienį "Techstylism" vakaronėje "Wired Saturday" viešėsiantį Clatterbox, arba David Kempston. Taigi, gyvai su "plepia dėže" susipažinsi "Woo" lapkričio 29-ąją, o kol kas įkvėpk jo pasaulėžiūros per interviu.

Kaip tau šiandien sekasi?

Gerai, ačiū, kad paklausei.

Kur šiuo metu gyveni? Ar patinka ten?

Gimiau ir išaugau Didžiosios Britanijos pietvakariuose Somerseto apskrityje. Čia pat gyvenu ir dabar. Taip, mano šaknys yra čia, ir tai puiki vieta gyventi.

Vieta tobula muzikos kūrimui, nes kaimynai - pakankamai toli, taigi nėra reikalo nerimauti dėl triukšmo.

Pradėjai 1995 metais, kokie yra tavo prisiminimai iš to laiko? Kas tau patiko tada, ir ką manai apie elektroninės šokių muzikos sceną dabar?

Iš tiesų ėmiau kurti muziką 1990 metais. O mano pirmoji plokštelė (Clatterbox debiutas 2 x 10 colių albumas leidybinėje kompanijoje "Clear") pasirodė 1995 metais. Tačiau kai kurie toje plokštelėje esantys kūriniai buvo įrašyti kur kas anksčiau.

Dešimtojo dešimtmečio vidurys buvo elektroninės muzikos aukso era, muzika, ateinanti iš Detroito buvo neeilinė: Carl Craig, Derrick May, Anthony Shakir, "Underground Resistance" ir t.t.

Didžiojoje Britanijoje nuostabią muziką leido tokios įrašų kompanijose kaip "Warp", "Art", "Mo-Wax", "Clear" ir t.t. Bei, žinoma, daug puikios elektroninės muzikos iš Vokietijos ir likusios Europos dalies.

Tai buvo idėjos ir garsai, kurių jus niekada nebuvote girdėję anksčiau. Tuo metu buvo klojami pamatai ir kuriami žanrai.

Vienas svarbiausių faktorių buvo tai, kad šiuo laikotarpiu muzika turėjo jausmą ir sielą.

Buvo puiku kurti muziką tuo labai įdomiu ir jaudinančių metu. Aplink vyko nuoširdus šurmulys. Vinilas dar buvo karalius ir šaunų albumą buvo nesunku parduoti dvigubo EP formatu. Tuo metu labai dažnai koncertavau, todėl turėjau puikių progų susitikti su mėgstamais muzikantais. Manau, kad tuo metu žmonės buvo labiau "open minded", platesnių pažiūrų ir mažiau jaudinosi dėl žanrų, nes daugelis žanrų tuo metu buvo tik užgimimo stadijoje.

Elektroninės muzikos scena dabar yra kur kas labiau susiskaldžiusi. Stiliai skilo į daugybę sub-žanrų ir, tam tikru atžvilgiu, žmonės tapo mažiau atviri.

Bet kiekviename didmiestyje ar miestelyje iš bet kurios šalies vis dar galima rasti žmonių, kurie myli elektroninę muziką taip, kaip ir mes. Ir būtent šie žmonės palaiko gyvybę scenoje.

Kalbant apie muzikos kūrybą bei leidybą manau, kad didelė problema yra tai, kad 90-aisiais buvo toks didžiulis puikių naujų idėjų antplūdis, kad šiuo metu daugelis prodiuserių stengiasi tik atkartoti tas pačias idėjas. Tačiau remdamiesi senesniuose kūriniuose išgirstais receptais nesugeba sukurti geresnių už originalus.

Arba, pažvelgus kitu kampu, daugelis yra taip įnikę į kompiuterinius dalykus ir muzikos kūrimo techninį procesą, kad pamiršta, kad muzika turi turėti sielą.

Labai didelis skirtumas yra ir tame, kaip dabar vyksta prekyba muzika. Tuomet, kaip ir minėjau, vinilinės plokštelės ir kompaktai buvo mielai perkami . Dabar viskas lėtai, tačiau pastebimai juda link skaitmeninio formato. Vinilas laikosi tik nagų krašteliais... Manau, tai yra liūdna...

Plėtojant šią temą toliau, kokie yra esminiai dabartinės situacijos privalumai ir trūkumai?

Na, parduoti savo muzika skaitmeniniu būdu (kaip mp3, flac, ir tt) yra daug paprasčiau ir toks būdas nereikalauja didžiulių vinilo arba CD gamybos išlaidų. Taigi kiekvienas asmuo, turintis prieigą prie interneto, gali jame platinti savo muziką, už tam tikrą mokestį arba nemokamai. Taip, kaip jie nori.

Tai yra ir gerai, ir blogai. Puiku, kad kiekvienas yra laisvas siekti, kad jo muzika butu išgirsta. Tačiau tai taip pat reiškia, kad mus pasiekiančios muzikos kiekis yra milžiniškas. Faktiškai jis jau priartėjo prie krizinio - "prisisotinimo" taško. Ir, deja, didžiulė elektroninės šokių muzikos dalis dabar yra primityvi arba nuobodi ir nejaudinanti.

Tuo tarpu 90-iais ir ankstyvajame dešimtajame dešimtmetyje kur kas mažiau žmonių turėjo priemonių (ir įgūdžių) kurti elektroninę muziką. Todėl kokybe, mano nuomone, buvo žymiai aukštesnė, daugelyje įrašų slypėjo stulbinančios, įdomios idėjas.

Tai įrašai, kuriuos dabar jau galime laikyti klasika. Pavyzdžiui, tokių įrašų kompanijų kaip "Transmat", "Metroplex", "Planet-E", ankstyvųjų "Warp" ir kiti leidiniai.

Dabar retai tenka išgirst darbų turinčių tokią - "nesenstančios", "klasikinės" muzikos kokybę bei gyslelę.

Jungtinės Karalystės scena turi ilgą istoriją. Kas tau joje imponuoja labiausiai? Ir kas nekelia susižavėjimo?

JK visada buvo tarp elektroninės muzikos pionierių, ir Londone bei didžiausiuose šiauriniuose miestuose - Šefilde, Lydse, Glazge, buvo stiprios muzikinės scenos.

Aš manau, kad mes (JK) įsiurbėm daug įtakos iš už JK ribų, mes visada sekėme tai, kas vyksta Vokietijoje (dar nuo "Kraftwerk" laikų) ir JAV, tačiau viską pateikdavome unikaliai ir savaip. Tačiau nemanau, kad galima pasakyti, jog egzistuoja JK skambesys. Manau, kad britų muzikos spauda yra viena esminių faktorių, formuojančių JK muzikos įvaizdį.

Bet šiuo metu, mano nuomone, bent jau UK, elektroninė muzika nebėra tokia "madinga", kokia ji buvo prieš, pavyzdžiui, 6 metus. Šiuo momentu mada "sukasi" daugiau apie grupes ir "gyvą" muziką. Taip pat manau, kad šiek tiek labiau "mainstreaminė" šokių muzikos dalis Jungtinėse Karalystėje pernelyg stipriai orientuojasi į tai, kas yra "madinga"...

Kaip sakiau, aš daug labiau domiuosi muzika, kuri yra "nesenstanti", atlaikanti laiko testą, ir yra užtaisyta emociškai. O ne kūrinukus, kuriuose tiesiog panaudotos "cool", tuo metu madingos melodijėlės... Žmonės turi mąstyti plačiai ir būti originalūs!

Po Clatterbox pseudonimu kuri electro stiliaus muziką. Kaip vertini dabartinę situaciją šioje scenoje?

Tai linksmas klausimas, manau skirtingiems žmonėms electro reiškia skirtingus dalykus. Sakyčiau, kad mano muzika yra kelių žanrų samplaika: electro, techno, breaks, electro, idm... Bet visgi electro turbūt yra artimiausias terminas. Taip, kaip Drexciya yra tiek pat susiję su Detroit techno, kiek ir su electro. Supranti, ką turiu omenyje?

Man electro yra tiesiog muzika, kuri iš esmės yra sukurta iš elektroninių garsų. Ji siekia esmines, "Kraftwerk" bei panašių to meto muzikantų nubrėžtas šaknis.

Manau, vėliau daugelis žmonių terminą electro pradėjo suprasti šiek tiek kitaip. Jie susiejo jį su ankstyvojo hip-hop pradininkais, naudojančiais būgnų mašinas, tokias, kaip garsusis "Rolando 808". Ir man labai patiko šį muzika. Ji turėjo man didelės įtakos. Bet aš, kaip muzikos pionieriai iš 80-ųjų ir 90-ųjų, sėmiausi electro įkvėpimo iš tokių atlikėjų kaip "Kraftwerk", Raymond Scott, "BBC Radiophonic Workshop", t.y. iš esmės ankstyvosios ELEKTROninės muzikos.

Manau, kad terminai electro ir techno glaudžiai siejasi, jie yra to paties žanro dalis.

Kalbant apie sceną šiuo metu, manau, kad socialinis bendravimas internetu (ypač MySpace) yra didelė paspirtis visiems mums, kad ir mažoms leidybinėms kompanijoms. Jis padeda kontaktuoti, keistis idėjomis bei dalytis kūriniais. Manau, kad tai yra tik maža scena, tačiau joje yra aukšto lygio muzikantų. Džiaugiuosi, kad keletas jų prisideda kuriant projektą, pavadintą "Raw Files" mano leible "Z-BOP".

Esi "Z-BOP" savininkas, kaip sekasi su šia įrašų kompanija? Būtų malonu išgirsti informaciją ir nuomonę iš "pirmų lūpų" apie leidinius bei ateities planus.

Įkūriau "Z-BOP" su grupe draugų. Pradėjome 2004 metų pradžioje. Tai buvo tiesiog natūralus žingsnis - pradėti savo ir draugų, kurių kūryba mes labai didžiuojamės, muzikos leidybą.

"Z-BOP" - tai keturių, įskaitant ir mane, prodiuserių būrys. Viską finansuojame savarankiškai ir išleidžiame keletą įrašų į metus tuomet, kai galime sau tai leisti.

Pirmi trys mūsų leidiniai buvo išleisti vinilo pavidalu. Trečiasis buvo pirmasis mūsų "ilgai grojantis" albumas - Goliath "Mineral Kingdom", kuris, be to, buvo išleistas ir CD. Beje, Goliath yra mano brolis.

Aš taip pat kuriu visų "Z-BOP" leidinių dizainą. Dabar mes truputį pakeitėme leiblo kryptį, nes prekyba vinilu tapo sudėtingu ir brangiu užsiėmimu, todėl mes buvome priversti judėti link "Z-BOP" įrašų leidimo skaitmeninių formatu. Ketvirtasis mūsų leidinys yra naujas projektas "Raw Files. Volume 1", kurį tikimės pratęsti iki keleto leidinių. Tai mp3 albumas-kompiliacija su išskirtiniais atlikėjų, kuriais mes žavimės, kūriniais, ir todėl planuojame tai paversti ilgalaikę serija.

Penktasis "Z-BOP" leidinys, pasirodęs 2008 rugsėjo pabaigoje, vėlgi yra išleistas skaitmeniniu formatu. Tai bendradarbiavimas tarp Goliath ir labai talentingo prodiuserio The Exaltics (Solar One Music, Transient Force) iš Vokietijos. Tai yra iš 8 kūrinių susidedantis albumas, po 4 kiekvieno atlikėjo kūrinius.

"Z-BOP" planuose - "Raw Files" serijos pratęsimas ir naujas Clatterbox EP. Galbūt spausdim plokštelę! Taip pat planuojame debiutinį Nanobot, vieno iš "Z-BOP" "šeimos" narių, EP. Jo kūrinys, įtrauktas į "Raw Files. Volume 1", yra tikrai vertas dėmesio.

Visas "Z-BOP" katalogas yra prieinamas viniliniu ir mp3 formatu daugumoje internetinių parduotuvių. Kaip ir mano - Clatterbox - leidiniai.

Ar mėgsti keliauti? Kokį įspūdingiausią nuotykį patyrei keliaudamas?

Taip, mėgstu keliauti. Nuostabiausia kai grupė žmonių iš tolimų pasaulio vietų, kurie žino mano muziką, pakviečia mane groti jų šalyje. Taip esu sutikęs tikrai puikių žmonių. Nusimanančių ir jaučiančių aistringą polėkį muzikai. Tai yra žmonės, palaikantys muzikos gyvybę!

Manau, kad labiausiai įsimintina šalis, kurioje man teko groti, yra Japonija. Surengiau ten du koncertus 1999 metais per trumpą savaitinį turą po Osaką ir Tokijų. Tai neįtikėtina šalis, o Tokijas iš tiesų toks, kokio galėtum tikėtis, jei būtum filmo "Bladerunner" fanas. Tai buvo vieno karto gyvenime patirtis, ir aš mielai grįžčiau ten dar kartą.

Ar domiesi politika?

Taip. Man šiek tiek kelia nerimą, kai kas nors sako, kad nesidomi politika ar kad ji "neturi poveikio" jų kasdieniniame gyvenime. Tai didelė klaida, nuolatos yra daromi politiniai sprendimai, turintys įtakos kiekvienam iš mūsų. Politika prasideda nuo vietinio lygmens, kaip, pavyzdžiui, šiukšlių išvežimo dažnumas, iki globalių perspektyvų - naftos, branduolinės gynybos, ir t.t.

Visiems, kurie mano, kad politika yra nuobodi arba "nereikšminga" - reikėtų paprasčiausiai pažvelgti į pastarųjų rinkimų rezultatus JAV, tai yra tiek įdomu, tiek aktualu.

Pasaulis sparčiai kinta. Yra teorijų tvirtinančių, kad artimoje ateityje daugelio mūsų namai gali atsidurti po vandeniu. Koks tavo požiūris į dabartinę padėtį? Kaip įvertintum savo paties vaidmenį ir poziciją mus supančioje aplinkoje?

Jei turi omenyje klimato kaitą, manau, mes visi pastebime ir žinome, kad klimatas tikrai tapo kur kas labiau chaotiškas. Užtenka pažiūrėti orų prognozę.

Ir ledynų tirpimas bei skilimas tikrai vyksta. Manau, kad kur kas sunkiau yra įrodyti žmonijos prisidėjimą prie to. Akivaizdu, kad tarša ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į aplinką yra blogas dalykas... Ir ekosistemų naikinimas, pavyzdžiui, atogrąžų miškų, yra baisu. Bet yra sudėtinga prognozuoti natūralią Žemės klimato sistemą ir "chaoso teoriją". Natūralūs gamtos pokyčiai vyko iki žmogaus eros. Ir jie tęsis ir vėliau.

Kalbant apie mano paties indėli - nesu tikras. Bet manau, kad žmonės turi žinoti apie globalias problemas.

Rave judėjimas visada sukosi apie gerą ir įdomų laiką. Kaip manai, ar jis vis dar tebėra geras?

Devintojo dešimtmečio pabaigoje (acid house ir rave laikais) Anglijos pietvakariuose, kur aš visada gyvenau, egzistavo puiki laisva scena. Aš joje dalyvavau dėl muzikos. Ji pastūmėjo mane pradėti kurti savo muziką. Daugelis žmonių joje buvo dėl kitų dalykų, bet man esmė buvo įdomus garsas.

Realiai žiūrint, Anglijoje nebėra tokio paties masto judėjimo, koks vyko anuomet. Žinoma, vyksta tokie puikūs renginiai. kaip "Block Weekend" ir panašiai.

Ar dažnai klausai muzikos? Jei taip, kokie atlikėjai patinka?

Žinoma, bet, jei sąžiningai, pastaruoju metu retai perku muziką. O jei noriu ką nors nusipirkti, tai perku CD. Nesu iš tų, kurie mėgtu pirkti mp3. Ir tai visuomet yra tokia muzika, kuri mane įkvepia. "Užkrečia". Arba muzika, turinti istorinę vertę. Pavyzdžiui, brolis parnešė man Daphne Orams, įsteigusio "BBC Radiophonic Workshop" ir kuravusi labiau žinomą Delia Derbyshire, darbų albumą.

Kalbant apie naujesnius atlikėjus, jau minėjau "Drexciya". Šių vyrukų po įvairiais slapyvardžiais sukurti darbai padarė man bene didžiausią įtaką. Jie apibendrina visa tai, ką bandžiau paaiškinti apie "Kraftwerk" idealų pratęsimą.

James Stinson (D. - "Drexciya" narys) mirtis buvo didelis šokas, toks talentas užgeso pačiame savo kūrybinės galios zenite. Tačiau jų skambesys gyvena toliau nuostabiuose "Dopplereffekt", "Der Zyklus", "Arpanet" ir kitų darbuose.

Ką naudoji kurdamas muziką? Ir iš kur semiesi įkvėpimo?

Praėjusiame dešimtmetyje aš, kaip ir daugelis kitų muzikantų, naudojau realius instrumentus. Kompiuteriai irgi buvo naudojami, bet saikingai.

Dabar kūrybos metodai visiškai pasikeitė, bet įmanoma kombinuoti seną būda su nauju. Aš "sempluoju" analoginės įrangos garsus, o vėliau, siekdamas išgauti naują skambesį, apdirbu juos skaitmeniniu būdu. Taip pavyksta išlaikyti analoginio garso "šilumą" bei suderinti ją su įspūdingais skaitmeninio apdorojimo galimybėmis. Manau, kad kai kurie kūrėjai linkę per daug dėmesio skirti technologijai ir pamiršta apie mano jau anksčiau minėta muzikos "sielą".

Aš asmeniškai laikausi paprastumo, bet nebūtinai "minimalumo", principo, bei į kiekvieną savo kūrybos dalelytę stengiuosi įpusti emociją arba žaismingumą.

Jei muzika yra labai sudėtinga, kartais tai padaryti būna gana keblu.

Mano įkvėpimo šaltiniai yra įvairūs. Negalėčiau išskirti vieno.

Tiesa, šiuo metu savo muzikoje esu įnikęs į "garso takelio" skambesį - muziką, sukuriančią tam tikrą atmosferą. Pastaruoju metu gimsta tamsios, šiurpios nuotaikos kompozicijos... Bet visada su stipriu ritmu ir mušamaisiais instrumentais, nes širdyje esu "ritmo" žmogus.

Ar turi mėgstamiausių didžėjų?

Retokai vaikštau į "big name" didžėjų vakarėlius. Mano mėgstamiausi groja nedideliuose renginiuose, kuriuos jie patys ir organizuoja. Dauguma jų yra mano draugai ir dalis "Z-BOP" "šeimos".

Tavo muziką išleido "Clear", "Neo Ouija", "Touchin" Bass" ir kitos aukštai vertinamos įrašų kompanijos. Ką manai apie jas? Ar patinka bendradarbiauti su jomis?


Ir "Trust" iš Viennos. Iš tiesų brangiausius man kūrinius noriu leisti savo "Z-BOP" leible, tačiau tai ne visada įmanoma.

Todėl man patinka dirbti ir su kitomis įrašų kompanijomis. Be to, tai suteikia daugiau viešumo mano muzikai ir leidžia tuos leiblus mėgstantiems žmonėms su ja susipažinti. Dar tai padeda sukurti didesnį panašius skonius ir principus turinčių įrašų kompanijų tinklą, dirbti kartu ir padėti auginti "sceną". Man patiko bendradarbiauti su šiomis kompanijomis.

Ir galiausiai, ar esi vedęs?

Dar ne, cha cha. Patrauklios panelės, nesnauskit.
Ačiū už klausimus, suteikei man galimybę gerai išsišnekėti!
Daimon, 2008 Lapkričio 19, 18:11

Komentarai

  • Artiomas Knyspelis
    Artiomas Knyspelis @ 2008 Lapkričio 30, 10:56

    geros mintys!

    0  0
  • Rikis Jonas
    Rikis Jonas @ 2008 Lapkričio 23, 12:49

    bring back the 90s !! God damn it !!

    www.bebo.com

    0  0
  • Jake Emerald
    Jake Emerald @ 2008 Lapkričio 22, 09:13

    Smagiai susiskaite ;)

    0  0
  • Dag
    Dag @ 2008 Lapkričio 21, 12:22

    Ne kasdieną susilauki tokių išsamių ir protingų atsakymų, puikius interviu.

    0  0
  • Wiliux D
    Wiliux D @ 2008 Lapkričio 21, 10:46

    Vienas svarbiausių faktorių buvo tai, kad šiuo laikotarpiu muzika turėjo jausmą ir sielą.

    Elektroninės muzikos scena dabar yra kur kas labiau susiskaldžiusi. Stiliai skilo į daugybę sub-žanrų ir, tam tikru atžvilgiu, žmonės tapo mažiau atviri.

    Arba, pažvelgus kitu kampu, daugelis yra taip įnikę į kompiuterinius dalykus ir muzikos kūrimo techninį procesą, kad pamiršta, kad muzika turi turėti sielą.

    Tačiau tai taip pat reiškia, kad mus pasiekiančios muzikos kiekis yra milžiniškas. Faktiškai jis jau priartėjo prie krizinio - "prisisotinimo" taško. Ir, deja, didžiulė elektroninės šokių muzikos dalis dabar yra primityvi arba nuobodi ir nejaudinanti.

    +++++

    puikus intervas

    0  0
  • Shakaliuko nuotykiai
    Shakaliuko nuotykiai @ 2008 Lapkričio 20, 03:50

    "Tačiau tai taip pat reiškia, kad mus pasiekiančios muzikos kiekis yra milžiniškas. Faktiškai jis jau priartėjo prie krizinio - "prisisotinimo" taško. Ir, deja, didžiulė elektroninės šokių muzikos dalis dabar yra primityvi arba nuobodi ir nejaudinanti."

    +++

    0  0
  • Vytas
    Vytas @ 2008 Lapkričio 19, 06:51

    Visiškai pritariu jo požiūriui į muziką. Smagu, kad užsimena ir apie Drexciya. Jų povandeninis electro-techno yra pati vaizdingiausia ir emocingiausia muzika, kokią esu girdėjęs.

    0  0
  • televizorius
    televizorius @ 2008 Lapkričio 19, 01:45

    Labai geras interviu, toks TIKRAS

    0  0
  • andrius.
    andrius. @ 2008 Lapkričio 19, 12:40

    pasnekovas sudare malonaus ir teisinga poziuri muzikai turincio zmogaus ivaizdi..

    0  0
  • Tankete
    Tankete @ 2008 Lapkričio 19, 12:30

    Turintis ka papasakoti vyrukas :)

    0  0
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.