Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 139 svečiai
Temos


Stavaris (Verslo Rizikos Rezervas): "Manau, kad ir tie didžiausi didžėjai jau suvokia, kad didžėjavimas yra laža" (Specialiai Djscene.lt)

    Žymės:

Reiveris, turintis tvirtą nuomonę, - štai kaip aš pavadinčiau Marių Stavarį, avant-post indie stiliumi grojančios grupės "Verslo Rizikos Rezervas" idėjinį lyderį. O papasakot jis turėjo apie ką! Per keletą valandų trukusį interviu Stavaris paporino ne tik apie dešimtmetį trunkantį V.R.R. gyvavimą, kodėl jis nekenčia hipių ir ką mano apie "švaros brolius" bei Andrių Mamontovą, bet ir pasidalino pamąstymais apie didžėjinės kultūros ateitį, Lietuvos politiką bei religiją. Ką čia pasakoju, pasikaitykit patys!

Kaip susikūrė "Verslo rizikos rezervas"?
Viskas susiklostė labai palankiai - aplenkiau tą "laskutizmo" formą, kai visi savo pasirodymus pradėdavo grodami "Nirvanos" ar "The Doors" gabalus. Aš šitai mokyklai niekad nepriklausiau, iškart patekau į gerų žmonių globą. Tie žmonės - tai genialusis Smalkė, kuris dabar stato filmą "Anarchija Žirmūnuose", genialus gitaristas Misiūnas, brūžinęs pagal "Sonic Youth", genialus būgnininkas Kastytis, kuris pirmiausia buvo grupės "Marihuana" narys, o dabar repuoja - kažkodėl jo gyvenimo vingiai taip pasisuko, kad jis nuėjo į grupę "G&G Sindikatas". Kai susipažinau su jais, buvau mažas ir agresyvus vaikinas. Mes pradėjom groti įkvėpti Mančesterio reivo. Tai judėjimas, kuris atsirado maždaug 1986 metais, po post-punk eros, kai prasidėjo visi nelegalūs reivai ir pan. Mes tais laikais grojome išties novatorišką muziką. Manau, kad nuo pat pradžių pagavau reikiamą bangą, nes klausiau Mančesterio grupių ir išvengiau studentiško šūdino roko. Mes iškart pradėjome groti tai, kas mums patiko, ir tai, kas iš tikro buvo beprotiška. Todėl iškart užkabinome "Kablio" klausytojus ir ten dirbusius organizatorius - direktorių Kubilių ir Dovydą Bluvšteiną. Tada jie pasakė: "Tie bepročiai groja dviem būgnų komplektais ir gyvais instrumentais! Ir groja visišką reivą!". Tais laikais Lietuvoje tai buvo išties naujovė, nors Anglijoje, kaip minėjau, šitas judėjimas egzistavo nuo 1986-ųjų, kai "Factory Records" išleido pirmuosius "Joy Division", "The Fall", "Happy Mondays", "The Farm" albumus. Jų įvėpti grojome vieną temą, su beprotiškais tekstais ir beprotišku draivu. Patys stebėjomės, kaip intuityviai viskas mums išėjo.

Kur dažniausiai tuo laikotarpiu grodavot?
Mūsų pradžia buvo "Kablio" scena. Ten buvom taip įsisukę, kad grodavome du, tris kartus per mėnesį. Buvom tapę etatine grupe. Taip Lietuvoje prasidėjo vadinamieji nelegalūs reivai su alkoholiu, narkotikais. To aš labai pasiilgstu, nes dabar viskas labai subanalėjo. Taip kadaise žlugo ir "Factory Records".

O kokia tada buvo jūsų grupės sudėtis?
Buvo priimtas toksai bosistas Kareivis, žmogus-robotas, kuris tiesiog atlikdavo tai, ką liepdavom. Būgnais kaldavo Kastetas, antrais būgnais - Smalkė. Ir Misiūnas, kuris po dešimties metų vėl pradėjo su mumis groti. Ir vėl sugrįžo energija. Žinoma, dabar mes nebe tokie jauni. Daugelį instrumentų pakeitė elektronika, nes jau banalu lipti žmonėms ant galvų su būgnais ir gitaromis. Per didelė našta - vis tiek dauguma mūsų koncertų vyksta klubuose, kur nėra reikiamų sąlygų. Mes radome aukso viduriuką: groja robotas, groja gitara, groja klavišistė, o aš dainuoju.

Mane labai žavi jūsų dainų tekstai. Kaip vyksta dainų kūryba?
Iš pradžių sugalvojame temą. Tarkim, man šovė mintis sukurti dainą "Nenusakomo amžiaus mergina". Taigi yra idėja, o tada dėliojame: "Nenusakomo amžiaus mergina, gimusi laisva ar gimusi parduota." Daugiausiai dėmesio skiriame rimavimui ir fonetiniam skambesiui. Pavyzdžiui, dainos "Miręs technomuzikos gerbėjas" žodžiai tarsi įsikala į galvą. Aš nekenčiu beprasmiškų tekstų. Geriau žodžių bus mažiau, bet jie bus koncentruoti, prasmingi ir įsimenantys.

O kaip gimė daina "Nauji reikalavimai"?
Daina gimė pažiūrėjus dokumentinį filmą apie Stefką Kostadinovą (Стефка Костадинова), kuri peršoko per kartelę 2,09 metro. Iki šiol niekas negali pakartoti šito rekordo, ir mes niekaip nesupratom, kokius narkotikus ar dopingą ji vartojo. Pagalvojom, kad ir mums reikia aukštai išsikelti kartelę. Nusprendėm, kad būtų labai gerai pradėti dainą nuo retorinio klausimo: "Pieštukas ar parkeris?" Taigi nuo pieštuko ir parkerio visas tekstas ir prasideda. Nežinau, kiek tuose tekstuose yra logikos, daugumos dainų žodžiai buvo sukurti intuityviai.

Ar šioje dainoje galima įžvelgti nagrinėjamą nuolatinės konkurencijos versle temą?
Būtent, ten yra žodžiai: "Posėdžių kambarėlis, įdomu, kas bus nuspręsta jame?". Tai - atsakymas į tą "užsip**usį" nuolatinį judėjimą: "Tu būsi priimtas ar atmestas?". Visi mano, kad vaikšto aukštai išsikėlę kartelę, tačiau iš tikrųjų jie šliaužioja pažemiui.

Dainavai ir apie Žirmūnų undinę?
Žirmūnų undinė... Apskritai Žirmūnai yra šventas rajonas. Gyvenu prie Neries ir, vieną dieną išėjęs į balkoną parūkyt ir pažvelgęs į kylantį paslaptingą rūką, pagalvojau: "O gal ten gyvena Žirmūnų undinė, kuri kankina ir žudo?" Anksčiau Žirmūnuose buvo sporto kompleksas, kuris dabar visiškai sugriautas ir vaiduokliškas. Ir aš pagalvojau, kad Žirmūnų undinė yra vaiduoklis, kuris gyvena Neries upėje ir ateina ten pasportuoti. Retsykiais ten pat ji kankina ir žudo žmones. Vienu metu apylinkėse siautėjo pedofilas. Ir apskritai dabar yra pilnaties metas, pirmoji pilnaties naktis, ir mane vėl apima nerimastingos nuotaikos...

Am... ar aš ir tapsiu Žirmūnų undine, o tu būsi tas siautėjantis pedofilas?
Mes būsim nuostabi pora.

Kaip žinia VRR susibūrė 1996 metais, kaip paminėjot veiklos dešimtmetį?
Pakviesti visus draugus į savo gimtadienį - tai pats blogiausias dalykas, kurį gali sugalvoti grupė.

Tai neminėjot?
Ne. Tai yra taip pigu. Net šlykštu.

Bet per Opus 3 gimtadienį tai grojot?
Pakvietė, tai ir grojom. Beje, pasirodymo metu sulaužiau mikrofoną, tai pinigų vis tiek nebuvo.

VRR gyvuoja jau daug metų. Keitėsi grupės sudėtis, instrumentai? O kaip pasikeitė pats Stavaris?
Aš visada buvau toks pat, bet visą laiką skirtingas. Vienu metu buvau puolęs į didžiulį nuosmukį, kai buvau pradėjęs klausyti hip hopo. Tai buvo pati didžiausia klaida.

Kodėl?
Nes pradėjau bandyti repuoti. Tai visiškai nepriimtina šiai nacijai, todėl man labai gėda klausyti lietuviško repo. Vienu metu kažkodėl buvau pradėjęs klausyti "Stereo Mcs" ir bandžiau panašiai kurti. Tai buvo pats didžiausias V. R. R. nuopuolis, nes ėmėm groti ne tą muziką, kurią visą laiką grodavome. Bandėm pritempti, tačiau niekada nereikia bandyti pritempti, reikia groti intuityviai. Tai buvo baisu.

O kada prasidėjo V. R. R. renesansas?
Renesansas prasidėjo, kai atradau elektroninių garsų teikiamas galimybes. Mes pradėjom eksperimentuoti ir derinti elektroniką su gyvais instrumentais. Ir atėjo toks prašviesėjimas, tokios galimybės atsivėrė! Aš manau, kad dabar mūsų grupės sudėtis ideali: gitaristas, klavišistė ir suprogramuota elektroninė dalis. Padarau stiprų ritmą, o ant viršaus užgrojame. Elektronika įpareigoja - turi groti tiksliai ir šaltai. Aš nemėgstu muzikoje perdėtų emocijų, todėl nekenčiu daugelio roko grupių. Mane žavi paprastumas ir monotonija.

Bet per paskutinį matytą VRR pasirodymą per Opus 3 gimtadienį man nepasirodė, kad labai mėgsti monotoniją? Ar dažnai mėtai mikrofonus į žemę ir siunti publiką, kuo toliau?
Čia jau priklauso nuo kitų aplinkybių.

Ar per tiek kūrybos metų jaučiatės patobulėję?
V. R. R. visada buvo netolygi grupė. Nuolat išgyvenome tai pakilimus, tai nuopuolius. Kai prie mūsų prisijungė Martynas Vaikasas, a.k.a. Gipsas, labai nustebau, kad jis buvo mano bendramintis, labai ilgai klausęs V. R. R. ir svajojęs kartu pagroti. Ir kai pasiūliau groti gitara, jam nereikėjo aiškinti, kaip tai daryti. Jis tiesiog grodavo reikiamus akordus taip nebanaliai, kad buvau sužavėtas. Gaila, jis emigravo į Londoną. Tada grįžo senasis V. R. R. gitaristas genialusis Misiūnas (ex ZIMA). Jis nuo pat pradžių klausėsi Lou Reedo ir "Sonic Youth". Misiūnas perėjęs visą indie mokyklą, ir jam niekada nereikia aiškinti, kaip groti, jo visos partijos būna genialios. Grodamas gitara jis gali sukurti tokį reivą, kad neįsivaizduoju, kas dar galėtų tai pakartoti. Aš nekenčiu visų tų pseudo džiazroko grupių, pseudo fanko grupių. Mano priešai yra "Pieno lazeriai", kurie mala šūdą, mala šimtą temų ir patys nesuvokia, ką groja. Kažkoks kratinys, visiškai nekonkreti, nuobodi muzika. Aš nekenčiu pižoniškumo, ypač nekenčiu, kai merginos atlieka balsu visokias variacijas kaip neprasidainavę gaidžiukai. Žinoma, žmonės mėgsta komfortą, klauso tų minkštų garsų ir jaučiasi gerai. Man labai patinka, kad, kai mes grojame, dauguma būna ištikti šoko ir kupini baimės. Tada jaučiu didžiausią įvertinimą.

Kiek žinau paskutinis jūsų singlas buvo "Mano vaikas pražilo". Ar ketinate išleisti ką nors artimiausiu metu?
Bus naujas singlas "Anarchija Žirmūnuose" pagal to paties pavadinimo Sauliaus Drungos filmą. Tai buvo tokia avantiūra - jis kuria filmą, o mes jam parašėme dainą. Jis to net nežinojo, todėl mums didelis respektukas.

Pasirodo Žirmūnai labai populiarus rajonas...
Apskritai Žirmūnai - šventa vieta, pažįstu labai daug genialių kūrėjų iš Žirmūnų. Mes sugalvojome, kad vietoj išsprogdinto prekybos centro netoli Kalvarijų turgaus reikia pastatyti bažnyčią ar koplytstulpį. Nes Žirmūnai - vienintelis Vilniaus rajonas, kuris neturi bažnyčios ir bendruomenės. Piligrimų keliai pasisuktų nuo Jeruzalės Žirmūnų link.

Ar tai reiškia, kad taptum Žirmūnų bažnyčios pastorius?
Ne, būčiau administratorius. Ir, žinoma, ten skambėtų V. R. R. Dainos.

O domiesi politika?
Taip, tik daugiau užsienio, nes su Lietuvos politika viskas aišku. Tai kretinų gauja, surinkta į krūvą.

Kaip supratau šiais metais neisi balsuot?
Aš tiesiog niekur nepriregistruotas. Man neatneša balsavimo biuletenių.

Kokiai subkultūrai galėtumėm priskirti V. R. R.?
Jokiai, mes esame genialūs, vieninteliai ir nepakartojami. Aš labai nekenčiu hipių. Jie tiesiog organiškai mane už**sa. Apsimeta, kad ta su**sta gėlelė yra taikos simbolis, nors patys prisigėrę tampa agresyvūs ir lenda muštis. Kovoja už gyvūnų teises, o tada apsitempia odą ir sėda ant motociklų, nuodija mus išmetamomis dujomis. Tai n**ui tos jų idėjos?! Ir apskritai visi šitie jų judėjimai, susibūrimai yra juokingi! Jie p**a protą apie kažkokį sveiką gyvenimo būdą, bet kai prisigeria, paslapčia nubėga nusipirkti hamburgerio, slapta jį suvalgo, o tada grįžta į chebrą.

Tai tu turbūt taip pat esi prieš vartotojišką visuomenę?
Marazmas, šiais laikais nebūti vartotoju neįmanoma. Aš nepažįstu nė vieno, kuris rėkaudamas apie vartotojišką kultūrą nepirktų "Švyturio" alaus ir nenusilaktų iki žemės graibymo. Taigi jis lygiai taip pat remia visas korporacijas. Arba stovi "Ikiuko" parduotuvės eilėje, perka kažkokią supi*tą bandelę su dešrele ir valgo, kai niekas nemato. Lietuvoje neįmanomas toks judėjimas, neįmanomos ir komunos. Tai toks esminis apsimetimas. Man nepatinka riboti žmonės, kurie gyvena savo mažame pasaulėlyje, pučia žolę ir mano, kad jie yra viskas.

O kaip manai, kas lėmė tą ribotumą?
Aš manau, kad perteklius. Dauguma apsimeta, kad jie vargani, hipiai, superkairieji. Aš labai nemėgstu kairiųjų pažiūrų jaunimo, kurie p**a protą apie Che Guevarą, o patys yra visiški vartotojai, riboti žmonės, su kuriais man absoliučiai neįdomu bendrauti.

O kaip tau skinai?
Aš juos vadinu švaros broliais. Jie yra komiškos būtybės, tiesiog švaros broliai! Jie turi tokio žavesio, yra taip įtikėję į tas savo idėjas. Manau, kad tai vienintelis judėjimas, kuris apskritai kažkuo tiki. Tiki Lietuvos švara ir tiki nuoširdžiai. Ir kai pro mane praeina koks nors skinas, su pasididžiavimu pagalvoju: "O! Praėjo švaros brolis, malačiukas!" Aš niekada negalėčiau to pasakyti apie kairiuosius, kurie patys nesuvokia, kas yra kairė, radikalumas ar neradikalumas.

Pakalbėkim apie kitą tikėjimą. Į kokį dievą tiki?
Deja, nesu tikintis, bet mane labai žavi katalikų bažnyčia. Labai norėčiau įmūryti kertinį Žirmūnų bažnyčios akmenį. Esu parašęs tekstą apie Jėzų ir invalidą. Jo pagrindinė mintis - Vatikanas persikelia į Palangą.

Kaip lavini savo balsą?
Man nereikia dainuot falcetu.

Ar turėdavot, kažkokių ypatingų pasirodymo šou elementų?
Kai grodavome Kaune šlovingais 1999 metais, būgnininkas paduodavo bosistui lazdelę, tas nusimaudavo kelnes ir būgnų lazdele pabraukydavo sau per lytinius organus. O aš tuo metu tiesiog bendraudavau su publika. Tada lazdelė būdavo grąžinama būgnininkui, ir diskoteka tęsdavosi toliau.

Ar V. R. R. turėjo didelį pasisekimą tarp merginų?
V.R. R. niekada neturėjo pasisekimo tarp merginų. Tiesiog mes buvom neseksualių vaikinų sambūris. Smalkė - asketas, iškėlęs baltą vėliavą, būgnininkas turėjo sugyventinę, gitaristas įnikęs į alkoholį, o aš niekada nežinodavau, su kuo ryte atsibusiu - su vyru ar moterim.

Jūsų šūkis buvo "Diskoteka gyvenimo džiaugsmas ir viltis. Jei nėra diskotekos tai mirtis?". Ar vis dar juo vadovaujatės?
Dabar mes jau nebedarom to "rezerviško" šou kaip anksčiau. Dabar grupė persiorientavo į griežtesnį, gyvai atliekamą reivą. Tik nereikia to suprasti tiesiogine prasme. Čia ne toks reivas, kurį daro, tarkim, Prodigy. Tai reivas plačiąja prasme, kai gyvais instrumentais atliekama intensyvaus ritmo šokių muzika su daug psichodelinių elementų.

Ar jūs darot reivą sau ar publikai?
Visų pirma mes niekada nesistengėme pataikauti publikai, tai būtų labai žema. Mes ateinam ir grojam tai, ką grojam. Grojam nepakartojamu "Verslo rizikos rezervo" stiliumi. Jei kam patinka - viskas gerai, jei ne - man visiškai nusispjaut. Aš niekada neverkiu: "Oi, oi - per mūsų pasirodymus niekas nešoka." Labai džiaugiuosi, kai užlipę ant scenos sukaustom publiką. Visi nežino, ką daryti - ar sprukti iš salės, ar šokti, ar slėpti vaikus. Toks yra pagrindinis mūsų kredo - niekada niekam nepataikauti. Mane labai džiugina, kad vis dėlto atsiranda žmonių, kuriems šis stilius patinka.

Kiek žinau dalyvauji ŠMC projekte?
Taip. Yra toks judėjimas - Flash baras, kuruojamas menininkės iš Šveicarijos Mirjam Wirz. Tai projektas kartu su "Involved", kai pačiose netikėčiausiose Vilniaus vietose organizuojami nelegalūs Flash bariukai. Labai gerai, kad tai vyksta, nes tai panašu į Mančesterio nelegalius reivus. Apie tai, kur vyks Flash baras, pranešama prieš kelias dienas. Paskutinį karą jis vyko VCUP požeminėje perėjoje, taigi buvo visiškai nelegalus. Iš abiejų įvažiavimo pusių stovėjo po žmogų, pasiruošusį bet kuriuo metu pranešti, kada priartės policija, kad galėtume atjungti elektrą ir tyliai pasėdėti. Įdomiausia, kad į tuos renginius pradėjo rinktis žmonės. Aš dalyvauju jau antrame Flash bare. Pirmasis buvo Kauno funikulieriuje, prieš dvejus metus. Ten buvo įrengtas baras, ir mes grojome ant kalno viršūnės. Šių metų Flash baro tema - 1940 metų amerikiečių žiaurūs detektyviniai noir filmai. Aš kūriau šiam projektui muzikinius koliažus.

O kaip vyksta muzikinių koliažų kūrimas?
Aš tiesiog padariau iš kelių filmų koliažą. Ir manau , kad tai labai pavyko. Pasigirsiu, kad esu garso ir vaizdo koliažų meistras. Tai mano silpnybė. Labai mėgstu prisirašyti garsų iš Lietuvos radijo pirmosios programos ir juos įvairiai miksuoti. Lietuvos radijo pirmoji programa - mano mėgstama radijo stotis, tai Lietuvos perlas, tik kretinai to neįvertina. Ten dirba nuostabūs diktoriai, kalbantys nuostabiomis intonacijomis ir nagrinėjantys nuostabias temas. Aš tiesiog patologiškai įrašinėju visą tai į kompiuterį ir darau įvairiausius koliažus. Taip pat esu padaręs koliažų ir iš kelių filmų garso takelių.

Kas yra koliažas?
Tarkim, per Lietuvos pirmąją programą kalba diktorius. Aš išsikerpu jo kalbą, tada karpau atskirus jo žodžius ir iš tų žodžių sudėlioju idiotišką frazę. Tai labai daug kantrybės reikalaujantis darbas, bet rezultatas teikia labai daug džiaugsmo.

O kas tave atrado, kaip pasiūlė dalyvauti šitam projekte?
Menininkė iš Šveicarijos Mirjam, ji turi labai gerą intuiciją. Aš nustebau, kai ji man pasiūlė, nors niekada prieš tai nebuvo girdėjusi to, ką dariau. Mes bendradarbiaujam jau dvejus metus. Dabar baigsim su noir filmais, o tada galvosim kokį nors kitą projektą.

Ar galėtum dabar išgyventi vien iš muzikos kūrybos?
Tai labai banalus klausimas. Bet, reikia pripažinti, kad dabar gyvename didžiulėje skylėje. Jei gyvenčiau kur nors kitur, turbūt seniai gyvenčiau vien iš savo kūrybos. Taip, čia didžiulė skylė, norint tai suprasti, užtenka nuskristi su "Ryanair" pirmu pasitaikiusiu maršrutu. Kita vertus, dabar dirbu mėgstamą darbą, kuris taip pat yra susijęs su kūryba.

Tai sakai gyvenam skylėj, o tau tada nekyla noras kur nors iš tos skylės į plačiuosius vandenis išplaukti?
Tai turėtų įvykti labai natūraliai, nesiruošiu spontaniškai išvažiuoti ir ieškoti laimės. Ne, tai turi būti nuoseklus darbas, kad išvažiuotum dirbti kitur, tarkim, su verslo reikalais. Aš nenoriu būti tas sup**tas hipis, kuris jaučiasi neįvertintas, todėl išvažiuoja. "Čia manęs neįvertina, aš apsiverkiu ir pi*u į užsienį, kur geriau, ir mane ten supras." Nereikia tų ašarų, aš tiesiog dirbu čia ir nešaukiu: "Aš genijus, bet čia visi debilai." Jei būtų kokių nors pasiūlymų, tikrai išvažiuočiau, bet išvažiavęs klūpot prieš kažką nesiruošiu.

Ar menininku gimstama ar tampama?
Aš manau, kad 99% menininkų yra "bizdarnikai".

Nebandei tapt Didžėjum?
Didžėjų kultūra išvis yra toks absurdas, kad jau pati atsisuka prieš save. Viskas taip nuvalkiota. Manau, kad ir tie didžiausi didžėjai jau suvokia, kad didžėjavimas yra laža. Suprantu, galima padidžėjauti kokiame nors draugų vakarėlyje, tiesiog leisti savo muziką. Tačiau tas didžėjavimas populiariąja prasme, ta vadinamoji didžėjų kultūra yra nesąmonė, ir jai jau galas. Patys didžėjai suvokia, kad reikia daryti kažkokius projektus su gyvom grupėm ir nebepateikti savęs kaip "aš DJ valdovas, aš ateisiu, uždėsiu savo kompaktus!" Suprantu, kai Peaches buvo atvažiavusi ir labai atvirai pasakė: "Aš važiuoju per Europą ir leidžiu mėgstamą muziką, aš būsiu didžėjė. Kam patinka, ateikit." O tų susireikšminusių didžėjų laukia labai liūdna ateitis.

O gal kaip tik atvirkščiai? Pažiūrėk kiek žmonių sutraukia toki festivaliai, kaip Sensation, tūsai Trakų pilyje?
Tai čia lygiai tas pat, kaip brolių Aliukų ar "Dinamikos" paklausyti senais laikais. Tai jau tokia atgyvena, kad kiekvienas urlaganas žino, kas tas Tiesto, ir sako: "Ei, Dj Sasha atvažiuoja!" Mano nuomone, geri didžėjai groja tik mažuose klubuose, labai skoningą muziką ir labai rinktinei publikai, kur žmogus ateina į hepeningą, o ne į koncertą. O tie masiniai didžėjai, kurie mano, kad valdys Sporto rūmus ar "Žalgirio" stadioną, yra debilai. Tiesiog vadinkim juos "džebilais".

Kokia Lietuvos grupė/atlikėjas tavo nuomone yra labiausiai nenusisekus?
Pats blogiausias Lietuvos atlikėjas yra Andrius Mamontovas, kuris iš žmonių emocijų užsidirba pinigus.

Tave suvalgys už šiuos žodžius. Tai už kiek parsiduotum pagrot su Mamontovu?
Nežinau, kadangi mėgstu pinigus, tai jam pagročiau, tegu pašoka pagal mano dūdelę.

Nenori į televiziją ?
Aš niekada nesisiūlau ir nelendu. Jei pasiūlytų, pagalvočiau. Aš iš prigimties labai kuklus ir nedrąsus žmogus.

Ačiū už pokalbį!

www.myspace.com

kityy, 2008 Spalio 09, 20:03

Komentarai

  • T0yT0m
    T0yT0m @ 2011 Lapkričio 24, 03:25

    *KRIU*škai nufotošopinta fotkė

    0  0
  • smilius
    smilius @ 2008 Spalio 24, 10:16

    taip mastanciu simtai tukstanciai yra

    0  0
  • Daina D.
    Daina D. @ 2008 Spalio 23, 11:54

    "mamontovas ir sensation" standartas :) yeah!

    0  0
  • gruvi
    gruvi @ 2008 Spalio 23, 11:52

    esu populiarios jaunimo grupės v.r.r. fanas nuo 1996 ar 1997, labai smagu, kad vėl koncertuoja.
    akivaizdu, kad piktinasi mamontovo ir sensation standarto gerbėjai. juk galima mėgti ir nestandartą :) pys

    0  0
  • Nijolė Oželytė
    Nijolė Oželytė @ 2008 Spalio 20, 08:02

    haha,nu buvau lengvai shokiruota.Bet tarkim ish dalies man patiko.Tas stachiokishkumas ant senatves praeis...

    0  0
  • Rikis Jonas
    Rikis Jonas @ 2008 Spalio 19, 11:59

    As pasipiktines..

    0  0
  • SAKI
    SAKI @ 2008 Spalio 17, 12:29

    :) nusupainiojau.. deja

    0  0
  • Kominis
    Kominis @ 2008 Spalio 17, 11:38

    SAKI, supainiojai skinus su marozais. Du skirtingi dalykai :))

    0  0
  • SAKI
    SAKI @ 2008 Spalio 16, 01:34

    skinai - svaros broliai...
    idomu ar teko bendrauti su sikinais, kuriu dalis nebaige net 12 klasiu, ka jau kalbeti apie ausktaji moklsa ir rysku rusiska akcenta lietuviu kalboje...

    0  0
  • gonz
    gonz @ 2008 Spalio 16, 09:22

    Gerai, lb gerai:)) Daug provokacijos ir dar nemažai savikritikos ir autoironijos. Kas neįkirto tas ir putoja.

    "sensation, budamas tiek kokybishkesnis, tiek didesnis; pasaulinio masto eventas, kur kas labiau atspindi didzhejizmo masta ir tendencijas
    (nesakau, kad tai nesmagu)"

    Kur kas labiau atspindi beskonybę bei vartotojiškumo mastą (sakau, kad tai visai nesmagu ir netgi bjauru).

    "nei vietinis pasitashkymas purvuose"

    Skoningas kūrinių pateikimas, selekcija ribotai/rinktinei auditorijai, kur kas geriau nei pasitaškymas dideliame purve.

    0  0
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.