Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 132 svečiai
Temos


Seiji: "Kūrybą šiandien palaiko vienokia ar kitokia rinkodara" (Specialiai Djscene.lt)

    Žymės:
Balandžio 19-ą Vilniuje visą dieną vyko "Red Bull Music Academy" infosesija. Dieninės dirbtuvės "Satta" ir vakariniai šokia "Havana Social Club" rengti visų pirma tam, kad paskatintų kūrybingus, bet tingokus Lietuvos "mjuzikmeikerius" stengtis patekti į šiemetinę akademijos sesiją Barselonoje. Iki paraiškų atidavimo datos liko vos kelios dienos - pašto dėžutės užsidaro gegužės 5-ąją. Ne tik apie "RBMA", bet ir apie Roisin Murphy bei šiandienos sceną kalba pagrindinis infosesijos vedėjas - Paul "Seiji" Dolby, broken beat "kalvis", o šiandien - dar ir žvaigždžių prodiuseris.

Kaip teisingiau tave vadinti - Seiji iš "Bugz in the Attic", tiesiog Seiji ar prodiuseriu Paul Dolby?

Įvairiai... pastaruoju metu dirbau prie keleto pop remiksų - Britney Spears, Alicia Keys, Erykah Badu. Kaip prodiuseris, baiginėju darbą su Roisin Murphy - vis dar šį bei tą nuveikiam. Taigi tiesiog dirbu su skirtingais artistais, labiau pop nei klubinėje srityje.

O kaip atsiradai pop scenoje?

Minėtus remiksus gaminti buvo tikrai smagu ir ne taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nė negalvojau atsisakyti, gavęs pasiūlymų! Ypač patiko dirbti su Erykah Badu kūriniu - manau, man tikrai pasisekė, kad galėjau prie to prisiliesti! Apskritai kalbant, tokio tipo "pop" remiksuoti ir prodiusuoti šiandien man tiesiog smagu. Aišku, klubinės muzikos neatsižadu - kažkada grįšiu prie jos.

Ką turi galvoje sakydamas "smagu"?

Jaučiu gaivumą, kuomet nekuriu muzikos klubams, neseku taisyklių, kurias nori nenori turi sekti. Broken beat vystėsi, vystėsi ir galų gale tapo tvirta formule - ir aš dėl to kaltas netgi labai, kadangi leidau taip įvykti. Pastaruosius porą metų ir strigau toje formulėje. Taigi išlipti lauk ir kurti kai ką visiškai kito mane gaivina.

Ar broken beat dar keisis?

Manau, jis jau išsivystė pakankamai. Tikiu, kad įtakos muzikos pasauliui padaryta pakankamai. Treji auksiniai broken beat metai įkvėpė daugybę kitų muzikos stilių. Taigi jis pasėtas ir įaugo į muziką. Galbūt kalbu arogantiškai, bet manau, kad broken beat turi įtakos ir dubstep, ir hip-hopui. Juk skirtinguose žanruose gyvenantys kūrėjai išgirsta ir pagalvoja "O, tai įdomu - norėčiau kai ką panaudoti". Taigi broken beat laiko veltui neleido, ir nemanau, kad būtina transformuotis į dar ką nors. Taip jau vyksta su muzika- stiliai ateina ir išeina. Apskritai stilių ir žanrų esmė tokia, kad kai jie susiformuoja galutinai, užstringa savyje.

O kas yra šiandienos skambesys, tas, kuris dar neužstrigo?

Manau, trys šiandienos skambesiai yra electro house, Baltimore ir dubstep. Įkvėpimo semiuosi iš jų visų, bet visgi manau, kad jie jau tapo "stiliais" - tai yra, įsitvirtino pakankamai ir artėja prie finišo tiesiosios. Bet kam dramatizuoti? Tai tik muzika. Ji skirta švęsti. Juk viskas keičiasi.

Kaip tapai Roisin Murphy prodiuseriu?

Kaip jau minėjau, ieškoti kitų kūrybos kelių buvo sąmoningas sprendimas - aš jau ėjau šia kryptimi, kai atsirado galimybė padirbėti su Roisin. Ji pažinojo mano vadybininkus, taigi buvo girdėjusi mano darbų, o aš tiesiog išnaudojau šansą. Tai galima pavadinti buvimu tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Mes mąstėme tikrai panašiai.

O ar prodiuseriai, liekantys garsių atlikėjų šešėlyje, nesijaučia nuskriausti? Juk atlikėjus visi vadina muzikantais, nors dažniausiai jų indėlis tikrai nėra svariausias?

Ne, ne, tikrai ne, ypač jei kalbame apie "tikrus" atlikėjus. Kaip Roisin. Ji nėra vadybininkų sukurta popžvaigždė, dainuojanti tai, ką jai pakiša. Ji kuria dainas pati ir tikrai pakankamai gilinasi į visą procesą. Taigi mes dirbome klasikiniu būdu - ji atsinešdavo idėjas, kurias padėdavau materializuoti, sukurdavau kažką, kas jas išpildydavo. Žinoma, yra labai daug tokių, kurie tik ateina į studiją ir įdainuoja paruoštus kūrinius. Visgi manau, kad tikrieji "pop" prodiuseriai labai gerai suvokia buvimo šešėlyje prasmę - juk tuo grįsta visa rinka. Visada reikia kažko priekyje, rampų šviesoje, kuris dalina interviu, gerai atrodo albumų viršeliuose ir iš taksi girtas krenta į paparacių objektyvus.

Niekada nenorėjai būti vienu iš jų?

Kristi iš taksi girtas, cha cha? Gal ne... Aš vis labiau esu būtent prodiuseris. Niekada nesijaučiu patogiai, kuomet iš manęs tikimasi išraiškingos asmenybės ir artistiškumo. Šešėlyje aš laimingas.

Kaip manai, kodėl didžėjai netampa tokiais populiariais, kaip kiti atlikėjai? Visi fotografuoja Pete Doherty, bet girtas didžėjus turbūt gali šlaistytis be baimės patekti į viršelius?

Vienu metu, manau, didžėjai buvo truputį roko žvaigždės. Praeitame dešimtmetyje, kuomet vešėjo tikroji house kultūra, o didžiausios jos žvaigždės - didžėjai - gyveno rokenrolinį gyvenimo būdą ir taip buvo pristatomi žurnalistų. Dabar gi kultūra pasikeitė, didžėjai surimtėjo. Gal ir neverta būti tokiems, kaip roko žvaigždės, kai šios puikiai užpildo paskalų nišą!

Ar žmonėms dėl to smagiau koncertuose, nei klubuose?

Nežinau, manau, tai priklauso nuo klubų ir nuo koncertų...

O tau kas labiau patinka?

Klubai! Pavyzdžiui, norėdamas būtent pasilinksminti, einu į "Yoyo" Londone. Ten visada smagu, pasirodo kokybiški atlikėjai, sutinku nemažai draugų. Šiaip mėgstu mažesnes vietas - jose tiesiog intymiau. Nesu reiveris. Kaip didžėjus, irgi mieliau groju mažesnėms minioms - pasakysiu banaliai, bet taip susijungiu su žmonėmis, cha cha...

Kaip priverti juos šokti? Kas priverčia?

Manau, pasikartojantis ritmas, cha cha... Na, gerai. Manau, savo darbą atlieka kritinė jau šokančių masė. Aš , pavyzdžiui, niekada neinu šokti pirmas. Visada reikia tokių, kurie parodo kelią į šokių aikštelę, paragina savo judesiais.

Ar įmanoma linksmintis be stimuliatorių - alkoholio ar narkotikų?

Be abejo. Klubuose, kurie man, kaip artistui, paliko didžiausią įspūdį, tvyranti nuotaika - benarkotinė. Ten pilna tikrų muzikos fanatikų ir aistringų šokėjų... Na, šnekant apie vidutinį vakarėlį vidutiniame klube, tinka viskas, cha cha.

Paminėjai muzikos fanatikus. Gal pereikim prie šios dienos esmės - "Red Bull Music Academy". Kaip atsidūrei joje?

Nieko nežinojau apie akademiją, kol manęs į ją nepakvietė! Tai įvyko 2004-aisiais, kuomet sesija vyko Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje. Nuvykau tik keturioms dienoms ir buvau priblokštas! Jei būčiau žinojęs, kokie stebuklai ten vyksta, būčiau susiplanavęs kelionę bent savaitei... ar net dviem.

Kuo gi tave tai pribloškė?

Labai protinga ir originalia koncepcija. Labai daug ir įvairių žmonių akademijoje dirba labai skirtinguose lygiuose, o vienokį ar kitokį pasitenkinimą bei naudą gauna absoliučiai visi. Nuo rėmėjo iki dalyvio - visi lieka laimingi.

Kokią naudą pajautei tu?

Man akademija padėjo praplėsti horizontus. Susitinki daugybę įvairių stilių ir kalibrų prodiuserių, kūrėjų, atlikėjų iš įvairiausių sričių, ir su visais gali rasti kažką bendro! Juk kai visą laiką praleidi vienoje scenoje, užstringi joje - apie tai jau kalbėjome. Tad "RBMA" padėjo man pažvelgti toliau.

Ar tie, kurie praplėtė tavo akiratį, buvo kiti dėstytojai, ar ir studentai?

Studentai - taip pat. Žinai, vieni dėstytojų - legendiniai ir neliečiamųjų statusą už savo nuopelnus įgavę muzikantai, kiti gi - tokie, kaip aš, kurie iš tiesų yra labai panašiame lygmenyje su kai kuriais studentais. Taigi viena ar kita prasme visi esame lygūs ir visi turime ko pamokyti kitus. Matyt, būtų smagu išbandyti ir akademijos studento duoną, bet, matyt, jau per vėlu, cha cha...

O ką daryti tiems, kuriems dar ne per vėlu?

Tai, ką darai, daryti kokybiškai. Mąstyti teigiamai, žvelgti pozityviai, norėti mokytis, keistis idėjomis, priimti naujus potyrius ir turėti ką duoti. Tiesiog gyventi kūrybiškai.

Ar tavęs netrikdo tai, kad "Red Bull", pagrindinis akademijos rėmėjas ir įkvėpėjas, yra didelis komercinis vienetas?

Tai įeina į mano minėtą protingą koncepciją. Realybė šiandien tokia, kad muzika be korporatyvinių rėmėjų apskritai neskambėtų. Kūrybą šiandien palaiko vienokia ar kitokia rinkodara - rėmimas, reklama ir panašiai. Tai - muzikos kūrėjų paskatinimas, ne apribojimas. Tiesa, ne vienas ir ne du atlikėjai atsisakė dalyvauti akademijoje būtent dėl šios priežasties, ir aš gerbiu jų pasirinkimą. Tačiau manau, kad "Red Bull", kaip didelė korporacija, ir pati turi daug ko pasimokyti iš akademijos - bendrumo, idėjų keitimosi, atvirumo, kūrybiškumo... O su jų pagalba kuriama muzika tampa ne tik gera, bet ir kokybiška. Taigi dirbant kartu tai ir techninė bazė, ir kūrybinis potencialas...

O tada Seiji teko eiti groti ir versti naują klubą iš kojų.

--
Angliškai.
Daina D., 2008 Balandžio 29, 11:32

Komentarai

  • Ogidukas
    Ogidukas @ 2008 Gegužės 24, 01:24

    man patiko jo mastymas. gerai isdeste viska ir tiek

    0  0
  • Bliblu
    Bliblu @ 2008 Gegužės 12, 04:55

    Mjo.. :/

    0  0
  • Wiliux D
    Wiliux D @ 2008 Gegužės 12, 01:40

    joa, pora klausimų ir atsakymų įdoumūs, thats it

    0  0
  • huko
    huko @ 2008 Balandžio 29, 06:49

    na nežinau , toks negyvas interviu;]

    0  0
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.