Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 123 svečiai
Temos


Lemon8: "Kitaip nei vidutiniam prodiuseriui, man rūpi tai, ką apie mane galvos žmonės, kai manęs čia nebebus" (Specialiai Djscene.lt)

Kai sužinojau, kad Vilniuje pasirodys Harry Lemon, nusprendžiau, kad žūtbūt turiu su juo pašnekėti. Šis veikėjas man labai svarbus - jo "New York New York" buvo pirmasis mano girdėtas progressive kūrinys, dėl kurio pradėjau domėtis šiuo stilium ir po truputėli apleidau iki tol mėgiamiausius techno ir drum'n'bass.


Lemon8 kurti muziką pradėjo 1993 metais, kai, rodos, viskas tik buvo pradėję įsibėgėti. Pergyvenęs galybės naujų stilių atsiradimą ir iškilimą, dabar šis prodiuseris demonstruoja brandesnį nei vidutinio didžėjaus požiūrį į kūrybą, leidybą ir pačią elektroninę muziką, vadovauja leidybinei bendrvei "Bandung Records", suka kompaktus įvairiausiuose klubuose ir karts nuo karto išleidžia kokį kūrinėlį.


Kūrybingiausi tavo biografijoje buvo 1998-2000 metai, o iki tol ir po to kūriniai pasirodydavo nedažnai. Kodėl?
1999 metais kelių mano kūrinių, tokių kaip "Loose Control", "New York New York", autorines teises įsigijo John Digweedo leidybinė bendrovė "Bedrock". "New York New York" buvo kietas tech-housinis kūrinys. Nors John Digweed pats planavo jį išleisti, po rugsėjo 11-osios, nusprendė kūrinio atsisakyti dėl pavadinimo sąsajų su teroro aktu. Taigi "New York New York" išleido ne tokia garsi "Basic Energy". Taip ir likau su ja dirbti, ji išleido pirmąjį "Inner Sanctuary sessions". Bėda ta, kad ši bendrovė nelabai suvokė mano kuriamą skambesį ir vėliau bendradarbiaujant atsirado nesklandumų.


Vėliau progressive buvo labai veikiamas electro, po to visi persimetė ant minimal, dabar - tech-house. Kaip viskas atrodė tuo metu, kai progressive dar buvo progressive?
Progressive visada buvo kažkur šalia nuo 1993 metų, kuomet Jungtinėje Karalystėje atsirado "Hard Hans", "Guerilla" leidybinės bendrovės. Vėliau atėjo, kaip vadinu, antroji progressive banga, kai 1999-aisiais Sasha išleido "Expander". Jo albumas buvo pagrįstas trance, ir po šio albumo progressive tapo kur kas įvairesnis, šio stiliaus kūriniai pradėjo laviruoti tarp gausybės stilių, kol išlaikė...

Žinai, progressive turi tokį subrandintą skambesį, kartais jį vadinu netgi muzika suaugusiems. Dažnai visokie 18-mečiai kurie mėgsta Tiesto, paaugę persimeta prie progressive, nes šis stilius kur kas brandesnis, gilesnis. Kaip sakiau progressive niekada neišnyko iš akiračio nuo 1993 metų, o paskutiniuoju metu, ypač rytų Europoje - Rumunijoje, Rusijoje, Vengrijoje, - pasirodo vis daugiau gerų šio stiliaus kūrinių. Dabartinį etapą netgi pradedu vadinti progressive atgimimu. Šis stilius niekada neišnyks, jis visada turės daugiau ar mažiau fanų.

Bet..., pats žodis progressive buvo sukurtas "DJMag'o", aš visuomet kūriau muziką pernelyg nesigilindamas, kaip ji vadinama, bet kadangi mano kūrinius grojo John Digweed, o DJmag laikė jį progressive atlikėju, mane taip pat pradėjo vadinti progressive prodiuseriu. Mano kuriamą muziką galima apibūdinti ir kaip tech-house arba techno - kaip tik panorėsi. Geriausia progressive savybė yra ta, kad su šiuo stilium gali daryti bet ką - sukti jį tribal linkme, maišyti su trance arba siekti niūresnio skambesio, artimesnio techno. Šio stiliaus esmė - universalumas.

Dėl electro bangos... Keitėsi ne tiek pats progressive, kiek jame naudojami garsai, bet pagrindas liko tas pats. Formulė, kaip kuriami šie kuriniai nuo progressive atsiradimo nepasikeitė. Bet kaip sakiau dabar, 2008 metais, grįžta tikrasis, grynas progressive.

Pakomentuok plačiau tą electro bangą, kai progressive supopsiškėjo.
Manau, kad tai natūrali evoliucija - blogai, jei muzika ilgai išlieka vienoda ir nesikeičia. Gerai, kad ją veikia kitos srovės. Be to, electro skambesys turėjo... Na, niekada nebuvo tokio dalyko kaip tikrojo progresyvo hitas - ko gero populiariausias šio stiliaus gabalas yra Sashos "Expander". Tai nėra tas stilius, kuris patektų į Top 40-ukus. O electro skambesys yra itin komerciškas. Labai lengvai gali sukurti gabalą, kuris patektų į minėtus topus - tą visi stengėsi išnaudoti ir dėl to skambesys taip išpopuliarėjo. Manau, kad tai nėra blogai - šokių muzikoje visuomet dauguma persimesdavo prie kažko naujo ir madingo.

O kaip su tuo grynesniu, pogrindiškesniu electro - The Hacker, Tiefschwarz?
Apskritai su electro viskas buvo labai neblogai, bet tada pasirodė "Put Your Hands up for Detroit" - šis gabalas buvo velniškai populiarus. Žmonės žavėjosi viskuo, kas susiję su šiuo kūriniu, dauguma prodiuserių, paskatinti šio kūrinio sėkmės, ėmėsi kurti tą patį, o jų vadybininkai tik džiaugėsi galimu populiarumu. Man pačiam atrodo, kad electro išsisėmęs: visi kūriniai skamba vienodai, juos kurti labai paprasta - panaudoji tam tikras boso linijas bei tipinius sąskambius ir tiek. Nors kaip tik dėl to visi ir bando sukurti antrąjį "Put Your Hands up for Detroit" - juos galima suprasti. Progressive visada buvo pogrindinis dalykas, visada. Tai muzika, kurią kuri iš širdies. O electro yra muzika, kuri kuriama dėl piniginės.

Pats šįvakar sugrojai tik pora kūrinių paveiktų šios srovės, nepasidavei jai?
Kai groji progressive, turi būt atviras ir platesnio požiūrio - geras įrašas ir yra geras įrašas. 2000 metais, kai klausydavai Anthony Pappa ar mano, ar Sashos miksų, galėdavai išgirsti ir trance, ir tribal, ir techno elementų. Taigi jei tas electro paveiktas gabalas vis dėlto yra labai geras... Progressive - tai ribų tarp stilių laužymas, ir jeigu yra electro kūrinys, kuris tas ribas pralaužia, kodėl gi jo nesugrojus?

Kuris elektroninės muzikos periodas tau labiausiai patiko?
Kai pradėjau groti house, techno buvo itin populiarus. Nors ir dabar jis populiarus. Techno - tai modernios šokių muzikos pagrindas. Ir pats grojau Sven Vath, Richie Hawtin, Kevin Saunderson kūrinius. Net mano paties diskografijoje yra techno kūrinių, pavyzdžiui, "Model8", kurį net perleido "Plus8" leidybinė bendrovė. Muzika nuolat evoliucionuoja ir tai labai gerai.

Ar elektroninės muzikos sceną sudrebins kažkas visiškai naujo, ar vėl gausim kokio seno stiliaus perdirbinius?
Šokių muzikos evoliucija ir skambesys labai priklausė nuo tuo metu prieinamos technologijos - pavyzdžiui, techno atsirado kartu su "Roland 303". Technologija lemia rytojaus skambesį. Tačiau dabar ji tokia, kad bet kas gali kurti ką tik nori, manau, kad šioje srityje technologinis progresas baigėsi. Taigi dabar, kaip ir pačioje elektroninės muzikos aušroje, viską lemia nebe nauji stiliai, o "geri" kūriniai. Bet nors kūrėjai nėra ribojami technologijos, turi visišką laisvę, pačiam viskas skamba vienodai - tėra "tuc tuc tuc" ir keletas variacijų.

Viskas iš tikro grįžo prie to, nuo ko prasidėjo. Periodą iki 1988 metų, kol atsirado house, vadinu nuobodžiuoju, nes viskas skambėjo vienodai. Keista, kad dabar stilių gausybė, o jaučiuosi lyg tuomet - viskas skamba taip pat. Nemanau, kad atsiras kažkoks naujas stilius... Prieš dešimt metų neturėjom visokių techno, electro, progressive, minimal ir pan. Dabar turim, bet dauguma žmonių yra taip prisirišę prie savo klausomo stiliaus, kad kiti stiliai jų nebedomina. Taigi kiekviename iš šių stilių, kaip ir šokių muzikos eros pradžioje, prodiuserio sėkmę lemia tai ar gabalas geras, o ne kažkokios stilistinės naujovės.

Papasakok daugiau apie elektroninės muzikos pradžią, kokie didžiausi skirtumai tarp tada ir dabar?
Kai pirmą kartą išgirdau elektroninę muziką, tokie atlikėjai Move Orlando dėliodavo kūrinius garsas po garso. Šiais laikais žmonės jo kūrybą vadintų electro. O dabar, kaip sakiau, technologija prieinama visiems, kurti gali bet kas ir bet ką.

Ar nemanai, kad tai nėra gerai - kadangi kurti gali bet kas, tai ir muzika yra bet kokia?
Taip, yra galybė prastos muzikos. Gaunu apie 100 promo kūrinių per mėnesį, o sugroju tik 5 ar 10 procentų. Bet iš tikro prieš dvidešimt metų įvairiose įrašų parduotuvėse per mėnesį perklausydavau apie 200 kūrinių, o sudomindavo tie patys 5 ar 10 procentų. Taigi iš esmės niekas nepasikeitė. Jeigu žmonės mano turį talentą kurti muziką, kodėl gi jiems nepamėginus, o jei neturi -jų kūrybinės kančios anksčiau ar vėliau vis viena baigsis.

Ar manai, kad tavo kaip prodiuserio dienos jau praeityje, ar vis tik sugebėsi pasiekti 1999-2000 metų produktyvumą?
Nežinau. Aš išleidžiu kūrinius tik tada, kai jie tikrai to verti. Nesu ir nenoriu būti vienas tų, kurie leidžia kūrinius vien tam, kad juos išleistų. Geriau per metus išleisti po vieną gerą gabalą, nei po 10 vidutiniškų, kuriuos galėtų sukurti bet kas.

O šlovė, pinigai ir kita?
Man tai nerūpi - svarbiausia juk muzika. Jei sieki šlovės, pinigų ir pan., karjera ilgai netruks. Nors... Gal ir truks, bet tam reikia turėti talentą, o tokio, komercinio, talento aš neturiu. Muziką kuriu sau. Jei dar kam nors ji patinka, tai puiku, aišku, labai malonu, kai tavo muzika patinka ir kitiems. Kai pradėjau kurti muziką 1992 metais, nebuvo tokių sąvokų kaip didžėjus superžvaigždė. Tai buvo tiesiog nauja scena, o žmonės tiesiog įrašinėjo kūrinius ja susidomėję.

Kokie veikėjai padarė didžiausią įtaką elektroninei muzikai?
Reiktų grįžti į gerokai praeitį - aš elektronine muzika susidomėjau išgirdęs Vangelis, Jean Michael Jare, Move Orlando bei New Order. Išgirdęs juos supratau, kad ir aš noriu kurti tokią muziką, iki jų niekad nebūčiau pagalvojęs, kad elektroninė muzika gali būti tokia šauni. Tai, ką žmonės kuria dabar, nėra nauja, tėra šių pionierių darbų kopijos.

Kai pradėjau kurti muziką, didelę įtaką man darė Kevin Saunderson, Richie Hawtin. Jie ir dabar kuria muziką, bet progreso nematyti - jie daro tą patį, ką ir visada. Apskritai elektroninėje muzikoje nėra nieko naujo, nematyti žingsnių į priekį. Visi naudoja dar 1977 metais kartu su disko atsiradusį ritmą ir kuria tik įvairesnes to ritmo apipavidalinimo versijas.

O ką manai apie nūdienos skaitmenizavimąsį?
Didžiausias to privalumas - muzika tapo prieinama visiems visame pasaulyje, bet yra ir trūkumų. Seniau muzikos ieškodavau įrašų parduotuvėse. Tose parduotuvėse susitikdavo didžėjai... Kai įsijungiau į šitą veiklą, 10 metų dirbau įrašų parduotuvėje. Bendradarbiavau su Tiesto, Ferry Corsten ir daug kitų didžėjų, kurie dabar yra itin žymūs. Mes nuolat susitikdavome įrašų parduotuvėse, keisdavomės nuomonėmis, diskutuodavome, rodėme vienas kitam mums patinkančius įrašus. Pavyzdžiui, kai Tiesto mums pirmąkart užrodė savo trance skambesį buvome pašiurpę, sakėm jam - "žmogau, tai juk baisu", "tu nesveikas, niekas juk šito nepamėgs". Nuolat vykdavo įvairiausios diskusijos. O dabar, kai visi perka muziką internetu, nebeliko betarpiško kontakto tarp didžėjų. Vienoje Roterdamo gatvėje buvo apie dešimt įrašų parduotuvių, kuriose dirbo ir lankėsi būrys didžėjų, - kaip tik ten ir prasidėjo trance sąjūdis. Lygiai taip pat buvo ir su hardcore (sukurto toje pačioje gatvėje) - susitikinėdami ir bendraudami didžėjai rasdavo bendrų interesų. Dabar tos dienos baigėsi - aišku, turime myspace, msn, skype, bet tai neatstoja bendravimo akis į akį. Tai natūrali evoliucija, bet aš pasiilgstu senųjų dienų.

Pats vadovauji leidybinei bendrovei. Papasakok apie tai plačiau.
Savo leidybinėje bendrovėje "Bandung Records" stengiuosi leisti tokius kūrinius, kurie patiktų ne tik man, bet ir kitiems. Stengiuosi išlaviruoti tarp idėjų ir komercijos, nes leidybinė bendrovė nuo verslo neatsiejama - juk noriu, kad kūriniai būtų perkami. Apskritai, kūriniai, kuriuos leidžia leidybinės bendrovės, dažniausiai būna orientuoti į rinką, o ne tokie, kuriuos mieliau grotų ir klausytųsi tų bendrovių bosai. Kitą vertus, niekada neišleisčiau nieko, ko negročiau pats.

Artimiausi planai?
Būtų gerai tapti produktyvesniu. Bet aš save pirmiausia įsivaizduoju kaip Harry Lemon, o tik tada kaip didžėju ir prodiuserį. Juk nesu visą laiką didžėjus ar prodiuseris; kai tuo neužsiimu, esu paprasčiausiai žmogus, mane domina tie patys dalykai kaip ir paprastus žmones.

Kokie?
Ai (droviai), paprasti, moksliukiški užsiėmimai - mėgstu klausyti klasikos ir džiazo, skaityti biografijas, žiūrėti filmus ir panašiai. Muziką kuriu tik apimtas įkvėpimo, kai turiu ką pasakyti. Na, omeny turiu tai, kad jeigu pats nejausiu muzikos dvasios, kaip kiti ją pajaus? Kaip žinai, tuo užsiimu nuo 1993 metų, bet nekuriu vienodai produktyviai visą laiką. Nemėgstu kurti muzikos, vien dėl to, kad žinau kaip tą padaryti - o dabar visi tą ir daro. "Moku, reiškia reikia".

Kas savaite išleidžiami tūkstančiai įrašų. Jei nemanai, kad tavo kūrinys yra už juos geresnis, tikrai neverta su juo prasidėti. Vadovaujuos taisykle, kad mano kūrinys turi būti ne šiaip vidutinis, o geresnis - taip buvo ir su "Model8", ir su "New York New York", ir kitais. Kitaip nei vidutiniam prodiuseriui, man rūpi tai, ką apie mane galvos žmonės, kai manęs čia nebebus. Tikiuosi, kad dar nepabaiga, bet kas, jei mano lėktuvas rytoj suduš? Kaip mane prisimins, kaip vertins mano muziką - tai klausimas, kurį visuomet sau užduodu kurdamas.
Sv. Velnias, 2008 Balandžio 18, 22:06

Komentarai

  • Shakaliuko nuotykiai
    Shakaliuko nuotykiai @ 2008 Gegužės 15, 02:14

    Labai idomiai parasyta.

    0  0
  • Celsijus
    Celsijus @ 2008 Balandžio 27, 12:01

    mhm.labai idomu paskaityt buvo

    0  0
  • huko
    huko @ 2008 Balandžio 23, 09:56

    Tikrai šaunus vyras , sutinku su jo mintimis apie electro.

    0  0
  • ....
    .... @ 2008 Balandžio 22, 11:21

    Teisingai pasnekejo vyras. But gerai, kad i klubus sugriztu tas originalus progressive skambesys be jokiu persipinimu su electro, tech house ar kokiu ten minimal shminimal...

    0  0
  • gandubas
    gandubas @ 2008 Balandžio 22, 11:28

    geras skaitalas, labai idomu.

    0  0
  • Paupy
    Paupy @ 2008 Balandžio 21, 06:52

    Puiku interviu, brandus poziuris, tvirta pozicija, argumentuotas destymas, ir aisku, kazkiek sentimentu...

    5+

    0  0
  • daiktadeze
    daiktadeze @ 2008 Balandžio 21, 01:25

    Pokalbis toks pats brandus, kaip ir jo kuriamas skambesys. Greed - Strange World jo remix'o - will never forget :)

    0  0
  • Jake Emerald
    Jake Emerald @ 2008 Balandžio 20, 03:13

    Super! :)

    0  0
  • Daina D.
    Daina D. @ 2008 Balandžio 20, 02:41

    aaa legendary ;) spaudziu desne, velny!+

    0  0
  • Seta
    Seta @ 2008 Balandžio 20, 01:17

    Oj pamenu tas dienas kai grizus is mokyklos begdavau klausytis tokiu gerybiu kaip: "Strange world", "I wish you were here", "Alien radio" ir kad Lemono "New York'o"... pasiilgstu tu dienu, ir tos muzikos kuri tuomet skambejo ypatingai! o dabar visi sitie gabalai sukisti i mp3 diskus ir istrinti is kompo... bet ant tu cd parasyta "old good progressive". Gaila kad siandien viskas skamba kitaip...

    0  0
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.