Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 187 svečiai
Temos


"COIL": Raktas Neatrakinamai Spynai (antra dalis)

1Istorijos tęsinys apie legendinę industrial grupę iš Didžiosios Britanijos - "COIL".

(Pirma dalis)

Jų potraukis įvairioms narkotinėms medžiagoms daugelį netgi šokiruodavo. Ossian Brown (nuo 2000 - tų metų "Coil" narys) pasakoja: "Mes turėjome eiti namo, nes Balance buvo labai ekstremalioje būsenoje. Beveik negalėjome suprasti ką jis šneka; tai pratrūkdavo žodžiais, tai vos apversdavo liežuvį. Susidarė įspūdis lyg būtų paleista "cut-up" juosta. Atrodė, kad jis šneka (ar bando šnekėti) ne su mumis, o su "kažkuo visai kitu"... Tai buvo lyg psichinė epilepsija... Rodėsi, kad viduje jis išgyvena visiškai kažkieno kito; žmogaus, ar netgi žvėries būtį..."

Be to jie eksperimentuodavo su įvairiomis psichinius žmogaus centrus stimuliuojančiomis elektroninėmis mašinomis. Peter: "Mane šie daiktai patraukė jau nuo 11 - kos metų amžiaus, kuomet aš suvartojau milžinišką dozę psilocybininių grybų ir savo ranką padėjau ant prie įtampos pajungto laido, kuris buvo kambaryje ant grindų. Derinio pojūtis buvo nevienpusiškas." John: "Mes turime pakankamai didelę kolekciją šių aparatų. Ir kažkuria prasme, jų teikiami efektai yra labai panašus į tuos, kuriuos galima pasiekti įvairių cheminių preparatų pagalba."

2Toks eksperimentavimas, tiek su narkotikais, tiek su elektra, buvo paremtas ne kokiais nors hedonistiniais ar panašiais tikslais, o tam, kad atvert taip vadinamą "trečiąją akį". John Balance tikėjo, kad haliucinogenai padeda išplėsti protą, jo ribas; peržengti pasąmonės barjerą, bei sustiprina sąsajas su dvasine žmogaus paradigma. Sleazy: "Mes jokiais būdais nesam už besaikį narkotikų vartojimą, bet tuo pačiu, jei tu gali juos panaudoti dvasinio "aš" išplėtimui, kūrybinio lauko suaktyvavimui ar tiesiog - pozytiviam tikslui, tada, manau, kad tai teigiamas reiškinys."

1998 - 2000 metai yra ganėtinai aktyvūs arba netgi labai aktyvūs "Coil" metai. Per juos išleidžiami net 11 albumų ir čia jokiais būdais nereikia taikyti posakio; kiekybė, o ne kokybė. Tokio principo Coil ne tik, kad netaikydavo, jie jo, ko gero, netgi nežinodavo. Be jau minėto "Time Machines" išleidžiama labai įdomi, vadinamoji, Solsticijų-Ekvinokcijų serija, susidedanti iš keturių EP ("Spring Equinox", "Summer Solstice", "Autumn Equinox", "Winter Solstice"), įrašytų tiksliai astronominiu kiekvienos saulėgrąžos ar lygiadienio metu. P. Christopherson: "Tai gana mistinis išgyvenimas - groti muziką skirtą kažkokiai apibrėžtai datai atšvęsti. Šios kompozicijos buvo improvizuojamos būtent dėl ritualinių priežasčių, tai daug daugiau nei šiaip nuplėšti kalendoriaus lapelį." Įdomu tai, kad šios serijos dalys buvo parduodamos tik lygiai 30 - teis dienų laiko tarpą. Po to neišparduotas likutis buvo tiesiog sunaikinamas!

Taipogi tais metais seka tokie pilnametražiai albumai kaip "Backwards", "Astral Disaster", "The Queen of the Circulating Library", "Constant Shallowness Leads To Evil", bei klasika ar netgi vizitine Coil kortele tapę "Musick To Play In The Dark Vol. 1 ir Vol. 2". Apie pastaruosius, iš tikro būtų galima šnekėti ir šnekėti, parašyti atskira straipsnį ar netgi filosofinį traktatą, nes kaip jau minėjau, tai vieni iš tų darbų, kurie įvardijami pirmiausia, kuomet kalbama apie "Coil". Net pats Sleazy paprašytas išvardinti savo visų laikų TOP albumus šalia tokų žvaigždžių kaip "Nico", Lou Reed ar "Arvo Part", įrašė būtent šiuos, savo rankomis sukurtus, šedevrus... Su "MTPITD" "Coil" pradeda naują muzikinį ciklą pavadinimu "moon music" (prieš tai gi buvo "solar music"), kuria jie, paprastai kalbant, siekia ne suaktyvinti klausytoją, o atvirkščiai - paskandinti jį sapne. "Tai muzika, kurią yra geriausia klausyti prieš miegą," - teigia P. Christopherson.

3Vėl gi atsisakoma visų prieš tai buvusių muzikinių konceptų. Garsas tampa daug melodingesnis, netgi melancholiškas bei vietomis labai lyriškas. Johno Balance'o vokalas, kuris yra beveik visose "Musick..." dainose, nebe toks šizofreniškai nenuspėjamas, o įgauna tarsi hipnotizuojančio psichoterapeuto tembrą. Kompozicijos persmelktos įvairių temų; pradedant lyg ir tradicinėmis tapusių apie narkotikus; baigiant tokiomis, kuriose nagrinėjami žiniasklaidos skleidžiami melai bei propaganda.

Pasakojama, kad šie albumai Coilams gimė eksperimentuojant su nemiga ir jos teikiamais neigiamais ar (šiuo atveju, ko gero) teigiamais efektais. Nemiegoję keletą parų iš eilės jie užsidarė studijoje ir sukurpė tai kas labiausiai tiktų atvirkštinei būsenai, t.y. saldžiam miegui. Ar miegui su daug daug paslaptingų ir visomis vaivorykštės spalvomis trykštančių sapnų... Bemaž kiekviena albumo kompozicija trunka apie 10 minučių ir turi aiškią melodinę liniją, kurią Coilai vysto pasitelkdami dark ambient, glitch bei experimental muzikinius sub-žanrus. Finale gavosi klasika tapę tokios kompozicijos kaip "Are You Shivering?" (daina apie MDMA narkotiko teikiamus pojūčius) ar "Dreamer is Still Asleep" (apie Balance'o vieną iš herojų - poetą ir dailininką Williamą Blake'ą) ar "Batwings (a limnal hymn)" (epinė ir bene pati liūdniausia "Coil" daina).

Vos išleidę pirmąją "Musick..." dalį, po 16 - kos metų VISIŠKOS tylos, "Coil" pagaliau ryžtasi pasirodyti gyvai, t.y., koncertuoti. Startas buvo duotas Berlyne, 1999 - tų metų Gruodžio 14 - tą dieną, kuriuo prasidėjo apie 50 - ties koncertų serija vykusi įvairiose šalyse, tokiose kaip jų gimtoji Didžioji Britanija bei Danija, Italija, Rusija, Lenkija, Kanada ir netgi mūsų kaimyninis Karaliaučius. "Coil labai ilgą laiką nekoncertavo, nedavė interviu, nejautė poreikio paaiškinti žmonėms ką daro, kas jie tokie ir tai buvo gana savanaudiška. Kai atėjo tūkstantmetis - suvokėme, kad nebėra jokios dingsties ir mes turime lysti "iš pogrindžio", privalome parodyti save. Tai buvo lyg savotiškas įsakas aukštesnės dvasios, pasėkoje to, ką ji mums davė." - Pasakojo J. Balance.

4Kaip ir vos ne visuose studijiniuose įrašuose, taip ir koncertuose pagrindinai asmenys ant scenos būdavo John Balance ir Peter Christopherson. Beabejo jie turėjo ir jau anksčiau minėtuosius nuolatinius (nuo ~ 2000 - tų metų) narius - Thighpaulsandra ir Ossian Brown, bei dar keletą statistinių kontributorių. Lyginant su pirmaisiais pasirodymais šie ne buvo tokie nenuspėjami, kaip tarkim 1983 - ųjų, kuomet tuometinis "Coil" narys John Gosling šlapinosi ant J. Balance besidarančio sau kraujo klizmas... Ko pasėkoje auditorijoje buvęs Nickas Cave'as nedelsiant paliko koncertą ir Christophersonui po pasirodymo šypsodamasis tepasakė: "Jūs buvote per daug gėjai..."

Antrojo laikotarpio "Coil" koncertai buvo siurrealistiniai tiek vizualiniu tiek muzikiniu požiūriu. Gyvai generuojama muzika, leidžiama pradedant Mac, baigiant įvairiausiais sintezatoriais; pagardinta video projekcijomis, sugeneruotomis pačio Sleazy; bei John Balance su mikrofonu grupės priešakį, kuriantis tai chaosą, tai visišką sensorikos efektą. Inspiruoti muzikanto, poeto ir filosofo Sun Ra (d.ž.k. Herman Poole Blount), Coilai ant scenos pasirodydavo dėvėdami baltus kostiumus su apvaliu veidrodžiu ant krūtinės, simbolizuojančiu saulę. Tai būdavo tiek pavieniai koncertai, tiek mini turai, tiek dalyvavimas įvairiuose daugiatūkstantiniuose festivaliuose (kaip, kad tarkim visiems žinomas "Sonar" 2000 - taisiais metais).

Pasirodymų sėkmė paskatino išleisti keletą koncertinių CD, tokių kaip serija; "Live One", "Live Two", "Live Three" ir "Live Four" ar paskutinis jų gyvas įrašas "...And the Ambulance Died in His Arms". Dar įdomu tai, kad pasibaigus pasirodymams Coilai niekada neišeidavo bisui, kad ir kiek publika beprašydavo ar susižavėjus plodavo. Pasak Balance, jie pageidauja viską pasakyt per kruopščiai iš anksto paruoštą programą, o jei ir lieka neišsakytų minčių, jie jas pasakys kito koncerto metu. To pasėkoje kiekvienas "Coil" pasirodymas būdavo preciziškai tikslus ir tuo pačiu beveik visada nenuspėjamas ir unikalus.

Bekoncertuodami jie be abejo neužmiršta ir kūrybos. Iš iš visų to laikmečio leidinių įdomiausi yra "Plastic Spider Thing" (2002 m.), "The Romote Viewer" (2002 m.), bei "ANS" (2003 m.). Pirmasis buvo kuriamas kaip "garso takelis" performancų trupės, pavadinimu "Black Sun Productions", instaliacijai. Reiktų pažymėti, kad trupė susidėjo iš jaunų vyrų darančių gyvus porno-homoseksualius performancus. "The Remote Viewer" susidėjo iš vieno 20 - ties minučių kūrinio dviejų versijų. Įdomu tai, kad šį mini albumą kūrė net 7 žmonės, o jis buvo išleistas tiesiog kaip CD-r ir netikėtai tapo vienu iš įdomiausių "Coil" leidinių. Albumas "ANS" gi pasižymi tuo, kad buvo kuriamas su ruso Eugenijaus Murzino, 1938 - iais metais išrastu sintezatorium "AHC", kurio sukonstruota buvo tik vienas vienintelis egzempliorius. Coilai gavo 5specialų leidimą išbandyti šią keistą mašiną ir taip gimė šis dar keistesnis albumas. O sintezatorius "AHC" dar iki šiol dulka Maskvos Universiteto rūsyje nuo 1958 metų...

2004 - ieji tapo paskutiniais grupės metais, o Lapkričio 13 - ta neabejotinai yra pati liūdniausia diena "Coil" gerbėjų ir fanų širdyse. Tą dieną nelaimingo atsitikimo metu, žuvo "Coil" siela, vedlys ir įkūrėjas John Balance. Sleazy taip nupasakojo tą tragišką atsitikimą: "Aną vakarą aš ir Johnas buvome namie. Johnas jau kelias savaites intensyviai vartojo alkoholį, nors tą dieną suvalgė sriubos, nusimaudė, bet vis tiek buvo tarsi nesavas, nesuvokė kas darosi aplinkui. Aš žiūrėjau televizorių ir staiga išgirdau trenksmą hole (JB nukrito iš balkono, antrame aukšte - aut. past.). Johnas gulėjo veidu į grindis ir be perstojo intensyviai šnopavo, bei buvo be samonės. Aš iškviečiau greitąją, kuri pasirodė po 7 minučių. Johnas buvo greitai nuvežtas į ligoninę, bet nepaisant visų gydytojų pastangų taip ir neatgavo sąmonės. Po poros valandų, t.y. 9 val. 20 minučių gydytojai paskelbė apie Johno mirtį."

Netrukus ši kraupi žinia pasiekė visus, kurie buvo neabejingi "Coil" muzikai. Pasipylė užuojautos kupini laiškai J. Balance artimiems žmonėms, bei masinis gedulas perteikiamas įvairių informavimo priemonių. Ne viena Industrial (ir pan. muzikos) internetinių radijo stočių be perstojo transliavo vien Coil muziką. Visi buvo šokirtuoti, liūdni ir netgi paskendę neviltį, kad pasaulį paliko tokia įstabi asmenybė, kad daugiau nebebus Coil, kad daugiau niekas nebekurs tokios muzikos, kuri buria, skleidžia magiją ir spinduliuoja.

Laidotuvėse, kurios buvo surengtos Lapkričio 23 - čią dieną, "Woodlands" laidojimo namuose dalyvavo apie šimtas žmonių, tarp kurių buvo vienaip ar kitaip prie "Coil" kūrybinio kelio prisidėję žmonės, draugai, bei beabejo artimieji, kaip kad Balance paskutinių gyvenimo metų partneris Ian Johnstone. Visi su "Coil" susiję pradėti darbai (tiek kūrybiniai, tiek leidybiniai) Sleazy n6oru buvo laikinai sustabdyti ir palikti tolimesniai ateičiai, taip apraudant J. Balance tragišką netektį.

Draugų Johnas buvo apibūdinamas kaip draugiškas, netgi drovus, tačiau niūrus ir kartais iš ties problematiškas bei nenuspėjamas. Jau buvo rašyta apie jo besaikį potraukį ekseprimentams su įvairiausiais narkotikais ar elektra, tačiau "juokingiausia", kad ne šie bene pavojingiausi kvaišalai žmogaus psichikai ir fizinei sveikatai, buvo kalti dėl jo mirties, o alkoholis. Pasaulis gi jį įsimins kaip beprotį, gerąja to žodžio prasme, suteikusį muzikai kitokią prasmę, formą, bei funkciją. Jis buvo nesustabdoma idėjų generavimo mašina, šėlstančio vokalo savininkas, bei vienas pačių įdomiasių moderniosios muzikos kūrėjų, kuri vėliau darė įtaką ne vienam elektroninės (ir kitos) muzikos kūrėjui.

Praėjus laikui buvo išleisti keli "tribute" tipo albumai dedikuoti specialiai Balance'o atminimui. 2005 - tų Gruodžio 23 - čią dieną ta pačia proga, buvo surengtas koncertas, kuriame dalyvavo naujasis Sleazio projektas The Threshold HouseBoy's Choir, bei Alec Empire ir CoH. Paskutinis "Coil" studijinis albumas pavadinimu "The Ape Of Naples" išleidžiamas tų pačių metų Gruodžio 2 - ąją. Tai darbas, kuris negalutinai buvo įrašytas iki pasaulį paliekant John Balance. Kai kuriuose kūriniuose vokalines J. Balance partijos buvo panaudotos tiesiog iš koncertinių įrašų.

"Man vis dar sunku klausyt visą albumą iš eilės be to "gniužulo gerklėje"... Aš labai daug verkiau per tuos paskutinius metus ir tos ašaros per veidą riedėjo labai lengvai... Iš tikro jos labai greit panaikindavo tą "gniužulą gerklėjė" ir vien jau tai yra gerai... Kalbant apie patį albumą aš manau, kad geriausia ką galima buvo padaryt yra padaryta ir, manau, Johnas su tuo sutiktų..." - kalba P. Christopherson apie "The Ape of Naples". Prie šio albumo, pradedant vokalu, baigiant klepo partijomis, prodiusavimu ar viršelio apipavidalinimu dirbėjo net 10 žmonių, ko pasėkoje - dar vienas klasika tapęs "Coil" darbas.

Po paskutiniojo studijinio darbo, fanų pageidavimu perleidžiami įvairūs "Coil" darbai, kurių didžioji dauguma dėl vienokių ar kitokių priežasčių, buvo išleisti ribotais arba itin ribotais tiražais (kaip, kad tarkim albumo "Astral Disaster" tiražas tebuvo 99 kopijos!). Be to papildoma "Unnatural History" trilogijos rinktinė ketvirtąja dalimi, į kurią įeina keletas remixų, niekur nepublikotų gabalų, bei hitukais tapusių kūrinių (kaip kad tarkim "Sex With Sun Ra"). Be to Christophersonas užsiminė, apie galimybę kažkada išleisti visą "Coil" kūrybą viename "Blu-ray" diske. Manau jo laukia ne tik grupės fanas ar gerbėjas, bet nuo šiol lauks ir Coilais susidomėjęs DJscene lankytojas!

7Nuo 2004 - ųjų Sleazy iš Didžiosios Britanijos persikelia gyventi toli į Aziją, į egzotiškąjį Tailandą. Tai nebuvo tragiškos John'o mirties pasekmė, o tiesiog Peteriui nusibodo gūdusis Londonas, bei vakarietiškojo gyvenimo "tamsi" atmosfera. "Tailandas ir patys tailandiečiai pasižymi tiek šiltu klimatu, tiek charakteriu. Taip aš kartais pasiilgstu sniegu padengtų kalvų - nelyginant tų visų šokolado dėžučių iliustracijų, tačiau aš taipogi visada prisimenu tą šaltą, nedraugišką ir nepatogų gyvenimą Europoje. Lyginant su tuo koks buvo gyvenimas vakaruose - Tailandas yra lyg rojus." - pasakoja Sleazy - "Kai aš klausau visų įrašų, kuriuos padariau begyvendamas Londone, aš patiriu lengvą šoką, girdėdamas, kokie tie įrašai yra liūdni..."

Coilai baigti, Johno nebėra, Sleazy šiltai leidžia laiką Tailande, o fanai su kraugerišku apetitu laukia perleidžiamų grupės įrašų - taip viskas atrodo 2008 - taisiais metais, t.y., po daugiau nei trijų metų, kuomet savo egzistenciją baigė Industrial muzikos ikona. Baigiant pasakojimą, būtų galima dar daug pasakyti, nes ši dviejų dalių istorija pasako toli gražu ne viską apie šią įstabią grupę. Bet ir po šių visų žodžių, manau, geriau paklausyti, negu dar 7 dalis perskaityti.

"...It Just Is."

P.S. Už pagalbą rašant straipsnį dėkoju "SALA" grupės vedliui, sielai ir idėjiniam lyderiui alas23.
Morandis, 2008 Kovo 01, 00:13

Komentarai

Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.