Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 168 svečiai
Temos


Jimi Tenor: "elektronika - tai šių dienų liaudies muzika" (Specialiai Djscene.lt)

Jimi Tenor puikiai atitinka ekscentriško menininko apibrėžimą - pradėjęs industrinio roko grupėje, kuri pasirodymo metu naikindavo iš metalo laužo kurtus instrumentus, po kurio laiko jis buvo priglaustas po šiltu "Warp" sparneliu, vėliau iš po jo paspruko pereidamas prie masyvaus projekto su simfoniniu orkestru, o po šio - kūrė vienas. Tuo pat metu jis ir fotografavo (tenorvision puslapyje yra publikuojamos netradicinės, jo darytos cyberpunk stiliaus nuotraukos), ir kūrė drabužius, ir konstravo įvairiausius instrumentus, ir, nusivylęs vieno iš pirmųjų klipų režisieriumi, pats tvarkė savo klipų filmavimą bei kūrė klipų siužetus.

Su šiuo atlikėju susitikom gan senokai - šaltą rytą po "One Man Band" festivalyje vykusio jo pasirodymo, kurį pats Jimi vertino neblogai, tik guodėsi, kad kaip visad turėjo problemų su garso sistema. Atvykęs Lietuvon ne vienas, kaip dažniausia keliauja atlikėjai, o su šeima, Jimi Tenoras mielai sutiko trumpam ją palikti viešbučio kambaryje, o pats nusileisti į priimamąjį paplepėti apie muziką, įvairiausius savo užsiėmimus, "geležį" bei truputį meno.

Prieš pradėdamas solisto karjerą grojai "Jimi Tenor and his Shamans" grupėje. Kodėl ji gan mikliai baigė savo dienas ?
Grojom itin triukšmingą industrinį roką, o tai nebuvo labai populiarus stilius. Grupė visiškai neapsimokėjo finansiškai, nariai turėjo kitus, pagrindinius, darbus ir dėl laiko stokos teko išsiskirstyti. Tada kurį laiką visai nekūriau muzikos, persikėliau į Niujorką, pradėjau fotografuoti. Tačiau ir čia man nenuskilo, bet užsidirbau pakankamai, kad nusipirkčiau ritmo mašiną. O tada pradėjau kurti elektroninę muziką.

Su savo "šamanais" kūrėt instrumentus iš visokio šlamšto. Ar vis dar užsiimi šia veikla?
Tai - senas mano hobis. Karts nuo karto su draugu vis sukuriam ką nors naujo. Vakar vakarėlyje ("One Man Band" festivalis) grojau savo sukurtu "fotofonu" - tai instrumentas iš ventiliatoriaus, sujungto su optiniu sensorium. Groti tokiais dalykais kur kas įdomiau. Žinoma, jie nėra profesionalams skirti rimti instrumentai, bet išgauna vienokį ar kitokį triukšmą, to ir užtenka.

Gal gali paaiškint kaip tas "fotofonas" veikia?
Tai - instrumentas, padarytas iš ventiliatoriaus, prie kurio sparnų pritaisyta juodai balta kino juosta. Vienoje sparnų pusėje yra šviesos šaltinis, kitoje - optinis sensorius. Ventiliatoriaus sparnai suka juostą, kurios vieni plotai daugiau, o kiti mažiau praleidžia šviesą. Pro juostą prasiskverbti iki optinio jutiklio bando šviesos spindulys. Dėl juostos pralaidumo, bei besisukančių ventiliatoriaus sparnų, šviesos, pasiekiančios sensorių ryškumas kinta. Nuo jos ryškumo ir kitimo dažnio priklauso fotofono sukuriamas garsas. Tai primityvus ir paprastas instrumentas.

Girdėjau, kad vienas iš tavųjų išradimų net eksponuojamas muziejuje?

Ai... tai tik viena ritmo mašina. Bet ji labai didelė - beveik trijų metrų ilgio. Muziejus iš kažkur sužinojo apie ją, pasidomėjo, ar gali ją eksponuoti, o mes leidom. Kai kam ši mašina yra įdomi.. Bet muziejus netinkama vieta tokiam aparatui, su juo reikia groti, o ne į jį žiūrėti.

Tai kodėl leidot šią ritmo mašiną eksponuoti?
Na pati mintis, kad mūsų (Jimi Tenor bei Matti Knaapi - aut. past.) sukurtas aparatas bus eksponuojamas rimtame muziejuje, pasirodė labai linksma. Be to, mėgstu visokius pristatymus - gali pasižmonėti, nemokamai išgerti, hehehe...

Su muzika susipažinai labai seniai. Kaip pasikeitė tavo požiūris?
Visi skirsto muziką į gerą ir blogą remdamiesi savo mėgiamu stiliumi. Niekada nesidomėjau folklorine muzika, bet dabar suprantu, kad liaudies muzika taip pat yra gėris. Manau, kad žmogaus požiūris į muziką ir jos supratimas priklauso nuo to, kur tą žmogų nuveda gyvenimas, kokia jo aplinka, su kuo jis bendrauja. Kuo daugiau ir įvairesnės muzikos klausai, kuo labiau į ją giliniesi, tuo įdomesnė ji tampa. Paskutiniuoju metu vis daugiau linkstu į akustinę muziką - kad kurčiau, kažką naujo, būčiau tarp žmonių. Dabar, kai kartais koncertuoju su grupe, nebereikia keliauti vienam. Su kompanija daug smagiau. Kai keliauji vis į naujas vietas ir bendrauji vis su naujais žmonėmis (tais, kurie pasitinka oro uoste, promoteriais), kurių nepažįsti ir su kuriais nėra apie ką kalbėti, - visa tai ilgainiui pradeda varginti. O kai turi grupę, gali bičiuliškai paplepėti su kolegomis ir taip praskaidrinti keliones.

Minėjai, kad liaudies muzika yra gėris. O ką manai apie modernizuotą, sumaišytą su elektronika folklorinę muziką?
Niekada tokios negirdėjau. Įdomu kaip ji turėtų skambėti... Bet aš manau, kad elektronika - tai šių dienų liaudies muzika. Dabar kur kas lengviau nusipirkti kompiuteri su keletu programų, primaišyti visokių garsų ir džiaugtis kūryba. Bet jei kurio iš tų vaikių paklausi, ar moka jis groti akustine gitara, tau atsakys "kam man ta prakeikta gitara, kai turiu kompą?"

Gana neįprastai atrodo atlikėjas, į šalį atvažiavęs su šeima. Dažnai su ja keliauji?
Paprastai ne, bet karts nuo karto šeimą pasiimu kartu - ir taip daug laiko praleidžiu svetur, norisi daugiau dėmesio skirti žmonai, vaikams.

Esi linkęs į "geležį" - ne tik naudojies esamais įtaisais, bet kuri naujus, daug eksperimentuoji. Kaip žiūri į tai, kad "geležis" pradeda nykti ir plinta skaitmeninė įranga?
Pats esu bandęs ne vieną virtualų sintezatorių, bet man nepatiko. Dėl to, kaip ten viskas veikia. Pavyzdžiui, pačią paprasčiausią midi klaviatūrą pajungus prie paties paprasčiausio stiprintuvo ir abu šiek tiek pareguliavus galima išgauti visokių įdomių pašalinių triukšmų ir viso kito. Arba įsiklausęs į muziką, įrašytą per mikrofoną, gali išgirsti ne tik instrumento išgaunamą garsą, bet ir taip, kaip stukteli nuspaudžiamas klavišas. Kompiuterių simuliuojamuose sintezatoriuose trūksta visų šių mielų smulkmenų, išgaunami garsai neturi jokių tik jiems būdingų ypatybių, yra vienodai nuobodūs. Dirbtinis, sintetinis nešvarumas nėra tas malonus gyvas nešvarumas. Galbūt kada nors tos programos sugebės visiškai atkartoti "geležį", bet dabar iki to toloka.

O kaip mp3?
Jei turėsi ypatingai brangią ir gerą hi-end garso sistemą, gal ir pajusi kokį skirtumą. Mp3 labai patogu ir praktiška, jas nesunku siuntinėti, jos mažai užima ir gali nešiotis jas su savimi. Vien dėl šių priežasčių visad naudojuosi mp3.

Nemažai atlikėjų, su kuriais kalbėjau, ne tokie tolerantiški Jie nuolat skundžiasi, kad kompaktai ir plokštelės...
Nyksta? Na, tai tiesiog paprasčiausi sentimentai. Aišku gerai, kai turi sentimentų vienam ar kitam dalykui, tie kompaktai gražūs, plokštelės dailiai apipavidalintos. Bet juk meno kūrinį gali sukurti ir skaitmenine forma, tam nebūtina, kad jis būtų kompakto ar plokštelės pavidalo. Toks prisirišimas... kodėl niekas nebando pasilikti prie vaško ir molio diskų? Eik tu sau, tokį laikyti rankose būtų nepaprasta... Ką čia vinilas, kažkokia neaiški naujovė, kam jis man, kai turiu molio?

Nuolat eksperimentuoji, keiti stilius. Muziką kuri sau ar klausytojams?
Jei pradėsi kurti muziką tik tam, kad kažkam įtiktum, toli nenueisi. Aišku gali kurti mainstreaminę popmuziką, kur yra nustatyti šablonai, tradicinė kūrinio struktūra. Muziką, kurią kursi tikrai tik tam, kad parduotum. Bet tai vienintelė sritis kur toks prioritetas veikia. Jei kursi tikrą muziką, su jausmu, idėjom - tai jau automatiškai nebebandysi kam nors įtikt.

Ar manai, kad tavo muzika turi pakankamai didelę išliekamąją vertę, kad būtų klausoma ir po 100 metų?
Nežinau, tikrai nežinau. Aš nemoku pajamų mokesčio, taigi kai pasensiu negausiu pensijos. Man nelabai rūpi, kas bus po mano mirties, bet jei reikalai pasisuktų taip, kad nustočiau kurti ir groti, būtų labai šaunu, jei dabartinė mano kuriama muzika išliktų vertinama, žmonės vis dar pirktų įrašus.

Be muzikos kūrybos užsiimi fotografija, visokių instrumentų konstravimu ir galybe kitų dalykų. Kuris jų tau mieliausias?
Ko gero muzikos kūryba. Tiesą sakant paskutiniuosius dešimt metų mažai dariau ką kitą, o seniau dirbau prie pernelyg daug skirtinų dalykų vienu metu. Fotografija ir dabar yra mano hobis, daugiausia fotografuoju savo piarams, albumų viršeliams.

Buvai sukūręs ir drabužių liniją. Ar šis projektas buvo vykęs?
Pats ketinau tik sukurti idėjas, logotipus, drabužių dizainu turėjo užsiimti kiti žmonės. Tai ir buvo tik projektas, jis reikalavo pernelyg daug laiko, jam išvystyt į kažką pastovaus reikėjo labai daug darbo, tą padaryti buvo sunku ir sudėtinga. Tačiau iki dabar išsaugojau kai kuriuos logotipus, karts nuo karto išsiunčiu juos fanams, kad jie galėtų pasidaryti savo originalius "Tenorwear" drabužius.

Nepavadinsi tavęs klasikiniu atlikėjų, kaip jau minėjau anksčiau, esi linkęs į eksperimentavimą. O kaip žiūri į modernų, eksperimentinį meną?
Šiek tiek modernios kūrybos yra visai nieko, bet didžioji dalis - labai nuobodi. Kol idėja nauja, ji įdomi, bet kai matau visokius neišbaigtus darbus, neapiformintas idėjas, pastangų nereikalaujančius pabružinimus daugiau nei 10 metų, jie nusibosta. Manau, kad paveikslai grįžta kaip svarbiausia meno išraiška - žmonėms jie įdomūs, be to geram paveikslui nutapyti reikia patirties, įgūdžių, daug dirbti. Jo nenutapys bet kas. Paveikslais galima grožėtis ilgą laiką. Panašiai ir su muzika. Jei naudoji kitų pagamintus semplus ir jų pagalba sukuri kažkokį kalantį ritmą - tai kas? Tai ir liks tik kažkokiu primityviu kalančiu ritmu - tokį sukurti gali bet kas. Pasičiumpi kokį "Reason" ir, galima sakyti, darbas baigtas. Bet jei ilgai dirbi, kuri kažkokius naujus garsus ar jų derinius, kai kūryba reikalauja ir jausmų, ir įgūdžių - rezultatas bus visai kitoks. Kai sukuri kokį nors naują sąskambį, garsą kurį itin sudėtinga išgauti... tokie pasiekimai nuteikia ypatingai džiugiai.

Tuomet tau turėtų nepatikti ir tie seno electro ar minimalo prikėlimai bei atkartojimai.
Taip, į visa tai žiūriu neigiamai. Kam visa tai atkartoti ir perkurti? Be to, tai daroma dėl klaidingų paskatų. Ko nors kopijavimas ir naujo sukūrimas nėra tolygu. Nors, žmonės gali daryti ką tik nori, aš neturiu teisės to uždrausti.

O gal žmonija jau visiškai išsisėmė?
Ne, visuomet būna išrandama kažkas naujo. Tiesiog šie laikai ganėtinai konservatyvūs, nors stilių daug, į juos dauguma labai įsikibę. Bet kažkas tikrai pasikeis, atsiras galbūt ne tik naujas skambesys, bet ir nauja kūrinių struktūra, daugiau bus dirbama improvizuojant. Apskritai, man rodos, improvizavimas paskutiniu metu vis labiau populiarėja, pastaruosius kelerius metus esu juo labai susidomėjęs.

Kodėl po visų Niujorkų, Barselonų vėl grįžai gyvent į Suomiją?
Barselona buvo labai triukšminga. Labai labai triukšminga, be to - užteršta. Norėjosi ramesnės aplinkos, švaresnio oro. Žmonai aprodžiau Suomiją, jai čia visai patiko, tai ir apsigyvenom. Šiaip Barselonoj buvo įdomu, be to aš esu suomis, žmona - amerikietė, tai buvo nauja ir neištirta vieta abiems. Ir ten buvo šilta, draugiški žmonės.

Ne vieną ir ne du atlikėjus persikelti įkvepia vis nauja elektroninės muzikos sostinė.
Taip, bet tai kažkokia nesąmonė. Jei persikelsi į kokį Berlyną, nereiškia, kad pradėsi kurti geriau ar būsi šaunesnis. Tais laikais, kai pradėjau groti, tai galbūt ir buvo reikalinga - dabar viskas plinta per internetą, o seniau norėdamas išgirsti vieną ar kitą atlikėją, žmogus turėdavo keliauti į tą miestą, kur tas atlikėjas gyvena ir kuria. Kai kuriuos gabalus galėjai išgirsti tik kartą gyvenime. O dabar - "ai perklausysiu šį kompaktą ryt, dabar geriau eisiu gaminti valgyt".

Šie pokyčiai, globalizacija atnešė daugiau gero ar blogo?
Gal tokios naujovės kaip internetas muzikos pramonei jau pradeda darytis labiau kenksmingos nei naudingos, bet jei muzikos pramonė išnyks - kam tai rūpi. Svarbu, kad neišnyks muzika.
Sv. Velnias, 2008 Balandžio 18, 21:14

Komentarai

  • Shakaliuko nuotykiai
    Shakaliuko nuotykiai @ 2008 Gegužės 15, 02:21

    Manau, kad žmogaus požiūris į muziką ir jos supratimas priklauso nuo to, kur tą žmogų nuveda gyvenimas, kokia jo aplinka, su kuo jis bendrauja. Kuo daugiau ir įvairesnės muzikos klausai, kuo labiau į ją giliniesi, tuo įdomesnė ji tampa.
    Va kur zodziai!

    0  0
  • Eveliut
    Eveliut @ 2008 Vasario 03, 03:36

    koks i warhola panashus...

    0  0
  • Laimis S.
    Laimis S. @ 2008 Sausio 30, 02:46

    Toks prisirišimas... kodėl niekas nebando pasilikti prie vaško ir molio diskų? Eik tu sau, tokį laikyti rankose būtų nepaprasta... Ką čia vinilas, kažkokia neaiški naujovė, kam jis man, kai turiu molio?


    tikra tiesa! Idomus interviu! :)

    0  0
  • abstract
    abstract @ 2008 Sausio 30, 07:28

    SUPER....idomus tipas.

    0  0
  • shn
    shn @ 2008 Sausio 30, 03:34

    malonumas skaityt. manau, dar ne karta permesiu;] aciu

    0  0
  • kityy
    kityy @ 2008 Sausio 29, 04:22

    youtube.com :* :>>

    0  0
  • kss
    kss @ 2008 Sausio 29, 03:08

    vienas geriausiu straipsniu djscene ever!
    va cia tai veikejas, kurio kiekviena atsakyma i klausima galima statyti pavyzdziu sitai visai nusmurgusiai, iki gyvo kaulo ikyrejusiu marketinginiu klisiu iskisinejamai scenai. salia tokio poziurio, kaip antai jimi tenoro, tai pasirodo besanti tokia pigiena, kad tampa netgi biski nejauku, jog pats joje pasimurkdau.

    Ką čia vinilas, kažkokia neaiški naujovė, kam jis man, kai turiu molio?

    :]

    p.s. kiek zinau, tenoras is po warp sparnelio paspruko del to, kad warp ji patys grazia forma isspyre. biudzetas savo klipams ir albumams daryti nebuvo ta sritis, kuri labai suktu galva tenorui :]

    straipsnis, is serijos "nusiusiu draugams", aciu!

    0  0
  • 2F
    2F @ 2008 Sausio 29, 11:32

    ++++++++++

    0  0
  • Rikis Jonas
    Rikis Jonas @ 2008 Sausio 29, 11:14

    "..bet jei muzikos pramonė išnyks - kam tai rūpi. Svarbu, kad neišnyks muzika. .."

    cia gerai pasakyta :)

    0  0
  • More Evil Than Satan
    More Evil Than Satan @ 2008 Sausio 29, 11:06

    "Niekada nesidomėjau folklorine muzika, bet dabar suprantu, kad liaudies muzika taip pat yra gėris."

    ...ne interviu, o išpažintis:)

    0  0
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.