Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 23 svečiai
Temos


Jonty Skrufff: "Man net nebuvo kilus mintis tapti didžėjumi ir juo būti aš visai nenorėjau" (Specialiai Djscene.lt)

Jonty Skrufff ko gero daugeliui žinomas jau vien dėl savo kokybiško naujienlaiškio - būtent jame, nesitikėdamas jokių garsesnių vardų Osle išgirsti, radau džiugų pranešimą, kad laiško autorius čia apsilankys gėjų parade, o vėliau gros viename iš prabangesnių vietos klubų. Jonty yra pats ragaves žurnalisto duonos, tad išskyrė iš visų iki šiol kalbintų didžėjų paslaugumu ir geru nusiteikimu. Jis ir pakvietimus suorganizavo, ir nuotraukas interviu atsiuntė, ir kluban atvyko likus ne 15 minučių, o kelioms valandoms. Todėl interviu buvo vienas iš tų retų, kai laiko buvo į valias, o didžėjus turėjo ką papasakoti.

Pseudonimas - iš kur ištraukei tą Skrufff?
Skrufff - mano verslo partnerio šuns vardas. Jis atsirado labai seniai. Ilgą laiką užsiėmiau žurnalistika, dirbau tai vienoje, tai kitoje įmonėje, kol galiausiai nusprendžiau, kad noriu pradėti savarankišką projektą. Vieną rytą galvojau, kaip tą projektą pavadinti ir, prisiminęs tą šunį, jo vardu ir pavadinau savo projektą. Jei lankeisi svetainėje, turėjai pastebėti, kad tas šuo tapo ir mūsų logotipu. Be to man patinka pats žodis Skrufff, jis yra švaraus, tvarkingo antonimas. Apskritai žodis Skrufff ir šuns logotipas kuria stiprų, įsimintiną įvaizdį - buldogas, nors ir agresyvios išvaizdos, yra labai mielas šuo. Toks ir mūsiškis Skrufff.

Skrufff.com labai skirias nuo tradicinės didžėjaus svetainės - tau pačiam ten skirta tik nedidelė dalis.
Skrufff.com yra verslas. Aš esu ne tik didžėjus, bet ir vis dar žurnalistas. Skrufff.com yra mano grojimo klubuose ir kitokios veiklos pamatas. Viskas remiasi klubine kultūra, o aš apie ją rašau, tad žurnalistika Skrufff.com yra ne mažiau svarbi nei didžėjavimas. Visą laiką ieškau naujos muzikos - ir parduotuvėse, ir kalbėdamas su klubų vadovais, ir bendraudamas su didžėjais ar įrašų kompanijomis; vėliau apie visa tai rašau. Užsiimdamas žurnalistika veikiu tarsi naujos muzikos koštuvas - mano svetainėje galima sužinoti apie šviežiausius kūrinius, madas, sroves ir kt. Kai didžėjauju, groju tą pačią muziką, apie kurią rašau, taigi Skrufff.com yra žurnalistikos ir vėliau atsiradusio didžėjavimo derinys.

Taigi galima būtų teigti, kad keliaudamas bei grodamas kartu reklamuoji Skrufff ir kaip žiniasklaidos priemonę?
Galima sakyti ir taip. Paskutiniu metu aš visą laiką keliauju ir vis sutinku naujus žmones, o verslas ir yra pagrįstas ryšių užmezgimu ir palaikymu. Skrufff yra nutaikytas ne į vienos šalies, o į tarptautinę auditoriją. Keliaudamas po vis naujas šalis, sutikdamas vis naujus žmones, pavyzdžiui, vietinės žiniasklaidos atstovus, aš vis labiau plečiu auditoriją, kuriai ir skirtas mano puslapis.

Skruff.com naujienlaiškį ruoši pats?
Taip, didžioji darbo dalis gula ant mano pečių. Aišku, yra žmonių, kurie man padeda - tokie didžėjai kaip Judge Jules, Dave Clark nuolat siunčia įvairiausią informaciją. Yra ir mažiau žinomų man padedančių atlikėjų - turiu šaltinių net ir Bankoke ar Brazilijoje. Kartais iš visų šių šaltinių gaunu labai daug informacijos, kartais mažiau, bet šią informaciją reikia dar išanalizuoti, atrinkti, tai, kas įdomu, parašyti komentarus ir pan. - visa tai darau pats.

Šis projektas labiau verslas ar idėjinis dalykas?
Tai abiejų derinys, bet tuo pačiu ir daugiau. Rašau apie humorą, seksą, muziką ir pan. - noriu, kad žmonėms mano naujienlaiškis būtų įdomus, verstų juoktis ir teiktų džiaugsmą, bet tai nėra vienintelis jo tikslas. Aš pats domiuosi politika, ypatingai mane domina libertalizmas (kraštutinė liberalizmo forma, reikalaujanti nė kiek neriboti asmenybės veikimo laisvės - aut. past.). Manau, kad visi narkotikai turėtų būti legalizuoti pasauliniu mastu, taip pat labai svarbios yra seksualinių mažumų teisės, kurios dažnai yra varžomos, smerkiamos religijos. Žmonės labai linkę kištis į kitų žmonių gyvenimus, o aš esu prieš tai, tą skelbia ir libertalizmas.

Taigi laiško tikslas ne tik priversti žmones juoktis, bet ir informuoti žmones apie tam tikrus dalykus bei formuoti tam tikras skaitytojų pažiūras?
Taip. Daugelis dalykų, kurie aprašomi Skrufff.com, yra labai svarbūs, įdomūs, bet jiems net masinės žiniasklaidos priemonės neskiria jokio dėmesio arba skiria jo mažiau nei reikėtų. Stengiuosi rašyti tokiomis temomis, kad perskaitęs eitum pas draugą ir sakytum: "Eina sau, nepatikėsi ką sužinojau". Pavyzdžiui, straipsnis apie gėjų paradą Izraelyje: tos šalies žiniasklaida piešia gėjus kaip agresyvius fašistus, tačiau iš tikro yra atvirkščiai - Izraelyje pilna įdomių, sąmoningų ir mąstančių gėjų, kurie neturi nieko bendro su agresija ar fašizmu. Ir juk ne gėjai spaudžia paprastus žmones, o atvirkščiai, jie patys patiria spaudimą iš religinių žydų bendruomenių ir ne tik, įvariausios bendrovės atsisako remti paradą tik dėl to, kad bijo visuomenės reakcijos ir baiminasi prarasti tikinčius klientus. Tokie dalykai tikrai įdomūs ir jų tiek daug, bet niekas apie tai nerašo, tad kalbėti apie tai stengiuosi aš.

O tu pats gėjus?
Nesu gėjus (aišku, neturėčiau to sakyti šiame klube) - turiu merginą, kuri gyvena Berlyne. Tačiau Skrufff yra labai labai labai draugiškas gėjams ir juos aktyviai palaiko. Praktiškai gyvenu gėjų bendruomenėje - didesnė dalis mano draugų yra gėjai. Ne, beveik visi mano draugai yra gėjai. Skrufff.com naujienlaiškį taip skaito daugybė gėjų. Apskritai gėjų žiniasklaida mane remia ir palaiko kur kas labiau nei įprasta.

Susitikome gėjų parade - ar jis labiau atsitiktinis, ar tu stengiesi tokiuose renginiuose dalyvauti?
Na, tai priklauso nuo daugybės dalykų - kadangi palaikau gėjus, jei įmanoma ir jei sutampa aplinkybės, pavyzdžiui, esu pakviestas groti į vakarėlį, o tame mieste tą dieną dar vyksta ir gėjų paradas, tuomet stengiuosi jame sudalyvauti. Po dviejų savaičių grosiu gėjų parade Anglijoje, bet daugiau tokių renginių artimiausiu metu kaip ir nenusimato, taigi paradai nėra jau toks kasdienis reiškinys.

Dažniausia tokius atlikėjus kaip tu kviečia klubai. O dėl kokių nors idėjų nepasisiūlai pats kur nors pagroti?
Kiekvienas užsakymas ir kelionė kur nors groti atsiranda vis kitaip - kai kurie per draugus, kiti dėl to, kad mane klubo vadybininkai išgirsta grojantį per radiją ar pan., kartais ir pats pasisiūlau pagroti pas kokį gerą draugą.

Ar per paskutinį mėnesį grojai nemokamai?
Aišku. Gana dažnai groju dykai, ypač jei tai labai geras vakarėlis. Pavyzdžiui, ir šiandien gėjų parade grojau ne už pinigus. Jau seniai buvo sutarta dėl mano seto šiame klube, bet tik vėliau sužinojau, kad šiandien mieste vyks ir gėjų paradas, tad jame groti pasisiūliau pats ir pinigų už tai neprašiau. Man labai patinka groti, todėl tai problemų nesukelia.

Vadinasi, didžėjavimas labiau malonumas nei darbas?
Aš mėgstu šią veiklą. Kiek žinai didžėjų, metusių šį reikalą? Tokių yra labai nedaug. Didžėjavimas yra labai smagus ir malonus užsiėmimas. Na, ne visada, būna ir siaubingų pasirodymų, pavyzdžiui, jei dauguma susirinkusiųjų klauso visai kitos muzikos, bet apskritai didžėjauti yra nuostabu.

Kas dar gali lemti prastą vakarėlį?
Pats prasčiausias vakarėlis, nors, ko gero, geriausiai apsimokėjęs buvo Dubajuje praeitą mėnesį. Turėjau groti viename klube, o vėliau penkių žvaigždučių viešbutyje. Itin prabangiame, itin gražiame viešbutyje, pilname labai labai turintingų žmonių. Siaubingų turtingų žmonių. Grojau lauke, labai geroje vietoje, virš jūros išsikišusiame bare, bet mano setas tuo pat metu buvo transliuojamas ir viešbutyje. Setas žmonėms patiko, bet neypatingai, o baro vadybininkas nuo manes neatstojo su reikalavimais groti funky hausą, o aš tokios muzikos visai neturiu. Jis nuolat lindo su tuo savo funky hausu, žmonės, organizavę vakarėlį, manęs atsiprašinėjo, o viskas baigėsi tuo, kad po valandos mane išvis nušalino nuo pulto, nes viešbučio direktorius išgirdo mano setą per vietinę transliaciją ir pasipiktinęs liepė šį reikalą baigt, nes "čia viešbutis, o ne sandėlys". Patyriau nelabai malonius jausmus, bet aišku viena - ta vieta tikrai nebuvo tinkama mano grojamai muzikai. Tačiau man sumokėjo ir gana daug.

Kaip reaguoji į žmonių prašymus sugroti vieną ar kitą gabalą?
Sakau: "Ne". Šiuo klausimu gavau gerą patarimą iš Larry Tee, kuris tiesiog pasiūlė atsakyti: "I can't hear you". Na, o jeigu prašomą gabalą užrašo ant popieriaus ar atsiunčia į mobilųjį telefoną, tiesiog negroju, ir viskas.

Kitaip nei daugelis, didžėjumi tapai ne paauglystėje, o kur kas vėliau. Kaip tai įvyko?
Man net nebuvo kilus mintis tapti didžėjumi ir juo būti aš visai nenorėjau. Tiesiog taip susiklostė aplinkybės. Kartą buvau "Golf Sale" klube - tuo metu labai madingame, populiariame ir prestižiniame. Tai buvo gėjų klubas, bet jame lankėsi ir įprastos orientacijos žmonės. Tą vakarą klube grojo visiškai neaiškus didžėjus - kažkoks madų dizaineris ar pan. - ir grojo jis taip blogai, kad neištvėręs nuėjau pas draugą, kuris organizavo vakarėlius tame klube, ir paklausiau, ar negalėčiau ir aš vieną dieną pabandyti. Kai jis sutiko, pasakiau, kad nejuokauju, o kalbu rimtai. Draugas atsakė, kad jis taip pat visa tai priima ne kaip pokštą ir, pasiėmęs kalendorių, paskyrė man dieną. Kadangi sukausi toje aplinkoje, mokėjau truputi miksuoti, bet norėdamas sugroti kuo geriau nieko kito iki savo pasirodymo nedariau, o tik tobulinau įgūdžius. Per vakarėlį sugrojau taip gerai, kad kitą savaitę iš pažįstamų gavau 3 užsakymus groti Londone, aukšto lygio klubuose. Vėliau užsakymai pasipylė lyg lavina, praktikavausi kaip nesveikas, taip viskas ir prasidėjo.

Sėkmė, ryšiai ar sunkus darbas?
Daug daug daug sunkaus darbo. Dirbau labai daug ir sunkiai, ne ką mažiau nei užsiimdamas žurnalistika. Net nustojau žiūrėti televizorių, kad galėčiau skirti daugiau laiko meistriškumui kelti, apskritai didžėjavimui, kūrinių paieškai paskyriau visą laisvalaikį.

Yra gausybė elektroninės muzikos stilių. Kodėl būtent electro vakarėliuose pamatysi frykus, orgijas, gėjus, botagus ir odą?
Tai atėjo iš electroclash scenos, kuri, kad ir kaip kas norėtų neigti, buvo ypatingai svarbi, jau vien dėl to, kad tai buvo pirmas post-house reiškinys Londone. Electroclash patraukė tuos, kuriems nusibodo vienodas hausas ir techno - įvairaus amžiaus meniškus ir kūrybingus žmones, taip pat ir alternatyviai nusiteikusius gėjus. Londone yra galybė gėjų, kurie suskilę į dvi bendruomenes. Didesnę sudaro raumeningi nuobodūs gėjai, mes juos vadinam gėjais heteroseksualais, jie labai praktiški, mėgsta funky hausą ir "pumpuoti" raumenis. Kita, alternatyvi, gėjų bendruomenė yra kur kas kūrybiškesnė - ji domisi mada, klubinės muzikos srovėmis ir daug kuo kitu. Šios dvi bendruomenės neturi nieko bendro. Taigi vos atsiradęs, electroclash patraukė būtent alternatyvią gėjų bendruomenę ir jiems prijaučiančius frykus. Dabartinei, iš electroclash kilusiai, subkultūrai vadovauja žmonės, kurie jaunystėje buvo electroclash kultūros dalis, taigi jie tęsia šio stiliaus tradicijas. Tokia subkultūra paplitus ne tik Londone, bet ir visame pasaulyje - Niujorke, Brazilijoje, Japonijoje; būtent šiai subkultūrai ir pats atstovauju.

Klubinėje kultūroje dažnai staigiai išpopuliarėja tai vienas, tai kitas stilius. O subkultūroj, apie kurią mes kalbam, muzikos stilius praktiškai nekinta.
Pavyzdžiui, Londone niekada nevyravo vienas ar kitas stilius - vienu metu būna populiarūs įvairūs stiliai. Niekada negrojau minimal - tai ne man, bet minimal dabar man primena 90- uosius, kai atsirado drum'n'bass. Tuomet kelis metus visa žiniasklaida rašė apie drum'n'bass lyg tai būtų vienintelis egzistuojantis stilius, vienintelis madingas skambesys. Bet visi, klausę hauso ir techno, niekada nepersimetė prie drum'n'bass. Galybė žmonių jo nemėgo, todėl toliau plėtojo, tai, kas jiems buvo labiau artima. Nors visa žiniasklaida tuo metu teigė, kad vienintelis egzistuojantis stilius yra drum'n'bass, praktiškai taip nebuvo. Mainstream'inėje spaudoje niekada nerasi užuominų, pavyzdžiui, apie dabartinę Londono skvotų techno sceną, o ji vis dar nenunyko, puikiai gyvuoja ir kiekvieną penktadienį tūkstančiai žmonių dalyvauja šio stiliaus vakarėliuose.

Kaip apibūdintum savo stilių?
Mano šaknys siekia techno, taigi mano muzika energinga, yra gana greito ir sunkaus ritmo, paįvairinta stipriomis bosų linijomis. Tai muzika šokiams: joje rasi ir vokalą, ir tekstą, ir melodiją. Kai groju klube, pirmiausia groju merginoms, ir kai aš groju - jos visada šoka. Neseniai grojau Bosnijoje, Serbijoje - merginos geriau suprato, ką groju, nei vaikinai.

Kai šoka merginos, šoka ir vaikinai?
Būtent. Aš groju tokioje aplinkoje, kuri susijusi su mada, menu, naujomis idėjomis, tokiomis kaip internetas. Internetas pakeitė apskritai viską - pavyzdžiui, mes kalbamės akis į akį, bet pokalbį dėsi į internetinę svetainę. Čia jį skaitys vilniečiai, kurie galbūt yra buvę Londone ir apie mane girdėję, o jei nėra, tai susirašys su kuo nors, kas mane žino, ir...

Bet tu Vilniuje gan žinomas.
Che che che (nustebes, bet labai patenkintas). Labai malonu.

Kai įtraukei Metal on Metal kūrinį savo top 5 (aaa, taip taip taip... Wicked), į tai buvo gana greitai sureaguota ir žinia akimirksniu pasklido.
Wicked. Wicked. Labai gerai. Tiesiog puiku. Puiku puiku puiku. Tai vat taip ir yra su internetu - jis naikina atstumus ir kuria virtualias bendruomenes. Buvau Liublijanoje, žmonės labai draugiški, moterys... Moterys ten nuostabios, tiesiog pritrenkiančios... Na, taigi net ten žmonės mane žino per mano naujienlaiškį, Myspace.com.

Taigi internetas turi tik privalumų? O piratavimas?
Ai... Nemanau, kad piratavimas yra tokia jau didelė problema. Internetas turi ypač daug privalumų, kurie atperka nemalonius dalykus. Atsiradus internetui, kurti muziką ir ja dalintis gali kiekvienas, bet kuris lietuvis gali sukurti žiauriai gerą kūrinį ir per internetą pasiųsti jį į Angliją, kur jį jau kitą dieną grotų populiarus didžėjus. Nėra būtina būti tik anglu ar amerikiečiu, kad galėtum kurti muziką klubams. Internetas atviras visiems. Apskritai muzikos verslas vėl pradėjo priklausyti nuo rinkodaros. Nemažai dalykų, susijusių su Skrufff.com, yra rinkodaros dalis - tai siunčiamas naujienlaiškis, tai kam nors duodama pora nuotraukų, tai įdedamas setas. Kad ir šis interviu - dabar man būtų įdomu atvažiuoti į Vilnių. Galbūt kas nors iš klubų vadybininkų, perskaitęs šį pokalbį internete, sumanys mane pakviesti groti.

Visą gyvenimą juk negrosi. Kas toliau?
Kursiu muziką. Jau labai greitai - per mėnesį bent dvi savaites praleidžiu Berlyne, kur užsiimu kūryba. Kas bus vėliau - nežinau. Bandysiu toliau groti, plėsti ir tobulinti Skrufff.

Pokalbio pradžioje pasisakei už visų narkotikų legalizavimą - dėl patogumo?
Dabar jau visiškai nieko nevartoju, net paprasčiausio alkoholio. Narkotikų legalizavimas sumažintų dabar patiriamą žalą. Narkotikai neįteisinti, nes norima apginti žmones, bet juk aiškiai matyti, kad tai neveiksminga. Kai jie yra nelegalūs, niekas nekontroliuoja jų kokybės, prekybos. Juk narkotikais vis tiek prekiaujama ir iš to pelnosi ne valdžia, kuri galėtų rūpintis žmonėmis, o paskiros mafijos ar gangsterių grupuotės. Aš ir pats skatinčiau nevartoti kokaino ar heroino. Dabar, nors narkotikai ir yra nelegalūs, aiškinama jų žala, galybė žmonių juos vartoja. Vadinasi, narkotikų nelegalumas nėra veiksmingas. Be to, dėl to, kad vartoja narkotikus, nusikaltėliais laikoma daugybė žmonių.

Aprangos stiliumi išsiskiri iš kitų didžėjų, ar tam skiri daug dėmesio?
Na, ne valandų valandas, bet skiriu. Manau, kad rengimasis - smagus procesas, be to, kai persirengi prieš pasirodymą, sukuri kažkokią nuotaiką bei nusiteiki vakarui, tai net galima prilyginti narkotikams, kurie šiek tiek paveikia mąstymą. Taigi man patinka pasiruošti ir persirengti prieš pasirodymą. Bet rengiuosi tikrai pigiai - jokių prabangių vardų.

Laisvalaikis?
Visiškai neturiu laisvalaikio - savaitgaliais keliauju ir groju. Darbo dienomis dirbu su Skrufff.com ar treniruojuos. Bet man patinka tai, ką darau. Darbas ir poilsis sutampa.

Ar tavo reikalavimai atvykus į šalį kuklūs, ar kaip kokios roko žvaigždės?
Na, svarbiausia - pora Pioneer CDJ800 ar 1000, gardūs pietūs ir viešbutis. Nereikalauju, kad man būtų patiekiamas būtent vienas ir tik vienas patiekalas ar kas nors panašaus.

Aukštakulniai ar platformos?
(gal net minutę susikaupęs mąsto) Na čia tai geras klausimas. Labai. Abu. Man ir tie, ir tie labai patinka. Pastaruoju metu vis pagalvoju, kad platformos netrukus turėtų grįžti į madą.

Tinklas ar nailonas?
Tinklas, be abejonių.

Striptizo šokėja ar stiuardesė?
Striptizo šokėja - esu jų sutikęs labai egzotiškų.

Sv. Velnias, 2007 Liepos 05, 12:50

Komentarai

  • Kondencuotas_Pienas
    Kondencuotas_Pienas @ 2007 Liepos 17, 10:43

    jo. daug, bet smagiai susiskaite. aciu :)

    0  0
  • Dag
    Dag @ 2007 Liepos 10, 08:59

    Tikrai neeilinis žmogelis. Tuo pačiu ir pats interview. :)

    0  0
  • Daina D.
    Daina D. @ 2007 Liepos 10, 01:20

    super nerealiai!!! hi5

    0  0
  • St.Stereo
    St.Stereo @ 2007 Liepos 06, 06:25

    man patiko, seip negirdejas sio dj , bet matosi kad man butu prie sirdies jo grojimas;]]]

    0  0
  • abstract
    abstract @ 2007 Liepos 06, 05:33

    Tiek daug apie gejus,o pats to kratosi,keistas tipelis...........

    0  0
  • Rikis Jonas
    Rikis Jonas @ 2007 Liepos 05, 10:41

    GayLord

    geju karalius :)

    arba biseksualas, prikolnas krc :)

    0  0
  • join
    join @ 2007 Liepos 05, 05:49

    Valio,
    be jokios pompasitikos ir dangstymo. Valstybės vaidmuo "saugant" žmoges nuo tiesos jau tampa komišku.

    0  0
  • Paupy
    Paupy @ 2007 Liepos 05, 04:54

    Super, labai idomiai skaitesi. Matosi, kad pasnekovas plataus akiracio zmogus :))

    0  0
  • mantb
    mantb @ 2007 Liepos 05, 12:03

    intervas tai tikrai geras

    0  0
  • Anton
    Anton @ 2007 Liepos 05, 11:55

    Saunu. Stai cia puikus interviu, kupinas zodziu zmogus, juk zurnalistas. Labai idomu buvo skaityti ir dar tiek daug. Pagiriu.

    0  0
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.