Registruotis | 
Dabar naršo: 0 vartotojų ir 958 svečiai
Temos


SCSI-9 "Kol ši muzika nebus pelninga, tol Maskvoje nebus populiari" (specialiai Djscene.lt)

Joks posovietinio bloko valstybėje minimalistinę elektroniką kuriantis muzikantas nebuvo taip pripažintas, kaip maskviečių Antono Kubikovo bei Maksimo Miliutenkos duetas. SCSI-9 vardu juos jau leido Force Tracks, Traum, Treibstoff, Trapez, net Kompakt ir dar toli gražu ne viena tūkstantiniais tiražais albumus parduodanti leidybinė įmonė. Paskutiniuoju albumu "The Line Of Nine" muzikantai sugebėjo priversti aikčioti kritikus, o po pokalbio į klubą nuskubėję rusai ir ten pavergė susirinkusius šilta melodinga muzika.

Interviu vaikinai norėjo pradėti nuo to, kad aš susipažinčiau su jų sudarytu dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų sąrašu. Prisipažinau paskaitęs kelis jų interviu. Pažadėjau tų pačių dalykų neklaust. O mintyse jau visaip negražiai juos vadinau. Tačiau po dviejų minučių vyrai šnekėjo taip noriai, kad užbaigėme pokalbį tik prispausti laiko.

Esate populiariausi rusų elektroninės muzikos kūrėjai. Nuo pat pirmų šios scenos vystymosi Maskvoje dienų jūs esate neatsiejama jos dalis. Kokia buvo pradžia?

Maksimas: Tada viskas buvo visiškai nauja. Jautėmės kitokie nei vyresniųjų kartų žmonės. Tad tik entuaziazmo varomi stengėmės susikurti savo pasaulį, savo bendruomenę. Organizavome vakarėlius, ne nenutuokdami kaip juos daryti. Dabar viskas kiek kitaip? Patirtis pakeitė ir mus.

Kaip gi?

Antonas: Na, dužo kai kurios svajonės. Daug mūsų rato žmonių nusivylę viską metė. Rusijoje, kaip turbūt ir visoje buvusioje Sovietų sąjungoje, žmonių nuomonę labiausiai veikia visuomenės informavimo priemonės.

Juk įkūrėte radijo stotį?

M: Ji daugiau nebeegzistuoja. Kitos radijo stotys tokios muzikos negroja. Na būna kelios laidos per sav...

A: Kaip gi negroja? O "Megapolis"? Kad ir nedidelė stotis, bet tai rodo, jog niša yra. Kažką sukūrėme.

M: Na niša tai yra. Tačiau Maskvoje žmonės darosi pinigus paprastesniais, patikrintais metodais. Juk nėra net mūsų muzikos gyvenimą nušviečiančio žurnalo. Jau nekalbu apie įtakingiausios žiniasklaidos priemonės - televizijos eterį. Rusijoje mes vis dar pogrindyje. Maskvoje yra kokie 5tūkst. šia muzika aktyviai besidominčių žmonių. Atrodo, kad muzika Rusijoje nepasikeitusi jau kokius 15 metų.

Keli klubai Maskvoje jus kviečiasi?

A: Trys, keturi.

M: Maskvoje - daug klubų. Kaip ir pats miestas, jie prabangūs. Juose brangi publika perka brangius gėrimus. Kaldami didelius pinigus, klubus prižiūrintys kokybiškesnės ar įdomesnės šokinės muzikos nesupranta ir girdėti nenori. Kol ši muzika nebus pelninga, tol Maskvoje nebus populiari.Yra vieta kur vis dar gyvuoja mūsų draugų klubas. Ten visada esame laukiami. Turime savo publiką.

Kaip manote, kokios tokio lėto judėjimo priežastys? Paryžiuje, Londone, Berlyne ši muzika populiari kaip niekad ir be televizijos reklamų?

M: Na visų pirma, iš ten juk šie vėjai ir pučia ir...

A: Žinoma. Mūsų žmonių visai kitoks mentalitetas. Geležinė uždanga vs. vokiečių meilę maršams...

M: Ne mentalitete visas reikalas.

A: Tada išeina, jog čia daugiau idiotų nei ten? Ten - nemažiau idiotų nei čia.

M: Nusišneki. Leisk man pasakyti.

A: Nu varyk.

M: Vokietija - visiškai unikali šalis. Net minėtuose miestuose elektroninė muzika nėra tokia populiari.

Taip šneki todėl, kad baigei Vokietijoje mokslus.

M: Ne tame čia reikalas. Jie viską sugalvojo. Tangeriene Dream ir Karlas Schulzas - Diuseldorfe. Kraftwerkai - Berlyne. Nuo šešiasdešimtųjų, gal ne vienodais tempais, bet jie vis vystosi. Vykis juos nesivijęs. Jie turi pamatus. Populiarūs muzikantai gali būti iš bet kur, bet jie geriausiai žinomi vistiek Vokietijoje. Amerikiečiai gamina puikius įrenginius groti, bet juos geriausiai išmano ir madas diktuoja tie patys vokiečai. Pagaliau, kiek programinės muzikos kūrimo įrangos pagaminama toje šalyje. Jie labai kruopščiai techniką naudojantys žmonės. Nepavyks jų nei pasivyti nei aplenkti. Iš jų reikia mokytis.

A: Na pasimokyt iš jų tikrai yra ko.

Ar jaučiate kokį progresą?Ar jūsų populiarumas laužia ledus?

A: Na lyg ir daugiau veiklos. Bet čia gal greičiau vadybininko kaltė. Su jo atėjimu nukrito daug rūpesčio, daugiau laiko galime skirti pačiai muzikai.

Man susidaro įspūdis, jog daugelis šokinės muzikos gerbėjų - nerūpestingi žmonės. Be vadybininkų retai kuris parduoda daug albumų.

M: Dabar kiek rimtesni esam. Prisimenu kartą Antoną, prieš pat mums pradedant groti kartu, pakvietė gyvam pasirodymui Vokietijoje. Pasidarė vizas. Dar neturėjome nešiojamų kompiuterių. Susikrovė visą tuometinę studiją. Kompiuterį su didžiuliu monitorium, sintezatorių porą. Kažkokį didžiulį semplerį. Košmarišką galybę visko. Prieš pat išvažiuodamas dar pasiskolino iš manęs 300 dolerių, kadangi bagažo buvo kokia tona. Argi tai ne lengvabūdiškumas? Juk galėjo prarasti viską ka turi.

A: Aš atsakysiu klausimu: ar gali šokinės muzikos gerbėjas būti rūpestingas? Ar matėt susirūpinusių šokančių žmonių?

O kaip kūryba? Jūsų muzika lengva?

A: Na ji gali pasirodyt lengva. Stengiamės, padaryti ir šokamos muzikos. Tai mums labai artima. Leidžiame muziką klausymuisi. Vakareliuose pagrojam paprasčiau. Juk šokdina paprastesnė muzika. Tačiau jos neprisimeni. Gali labai laimingas atšokti visą naktį ir neprisiminti nė vieno kūrinio.

M: Kai kurie kūriniai yra ribos ieškojimas. T.y., jie šokiniai, bet savyje slepiantys kažką, ką išgirsi namie, ne klube. Bet atėjęs į mūsų pasirodymą šiandien, įsitikinsi, jog šokių netruks.

Kiek gyvas bus jūsų pasirodymas?

A: Na, kiekvienas mūsų koncertas - kitoks. Ruošiamės pasirodymams. Bet nepamirštame, kad žmonės ateina pasiklausyti ir to, dėl ko mus pamilo. Stengiamės, kad ir patiems nebūtų nuobodu.

Nenusibodot vienas kitam?

A: Kai kasdien kartu, kaip nesipyksi. Pykstamės baisiai. Kartais net pasirodymų metu.

M: Bet tai ir į naudą kartais. Žiūrovams yra į ką pažiūrėt. Kartą rėkėm vienas ant kito tiesiai prieš kameras, kol nepamatėme savęs ekranuose. Atrodėme išties juokingai.

A: Bet ir vienas be kito negalim. Nenuobodžiaujam tikrai.

O studijoje mušatės?

A: Tai kad nebūnam mes toje studijoje. Neturime jos dažniausiai. Kad ir dabar, daiktai važiuoja iš vienų patalpų į kitas.

M: Patalpos Maskvoje - didžiulė prabanga. Negyvenamų patalpų nuoma - du kart brangesnė. O namuose sutelkti minčių tik į kūryba nepavyksta. Mergina, arbata, virtuvė, telefonas, televizorius, miegamasis. Visa tai trukdo. Kai turėsime studiją bus naujas kūrybos etapas.

"Geležis" ar "softas"?

M: Švytuoklės principu viskas. Tai to griebiesi, tai ano. Patalpų studijai neturime, tad šiuo metu - kompiuteriai. Apskritai mūsų laikais patogumas įveikia kokybę. I-podas niekad neprilygs vinilui. Bet kiek kainuoja ir kokio dydžio yra kokybiška garso sistema? Kita vertus, žinoma, labiau vertinu "geležį". Turime nemažai tikrai gerų instrumentų. Nekantrauju jų vėl griebtis.

Mėgiamiausia programinė įranga?

M: Logic'ą naudojame. Jo instrumentai tikrai unikalūs. Ir, žinoma, Native Instruments komplektas. Būtu kvaila atsisakyti jų teikiamų privalumų. Kogera tai ir būtų pagrindas.

Koks vieno ir kito indelis į kuriamą muziką? Iš atsakymų susidariau įspūdį, jog Maksimas geriau išmano techniką.

A: Na po vieną nepagrotume gyvai. Muzikos kogera daugiau sukuriu aš. Maksimas puikiai suveda garsus. Nuolat pasakoja man apie naujausius instrumentus.

M: Na, man mokslai padėjo.

A: Dabar Maksimas vienas geriausių masteringo specialistų Maskvoje.

Niekad nemanėt visko mest?

A: Manau, rimtų minčių niekada nekilo.

M: Kelis kartus buvau taip sumąstęs. Bet paprastai tos kūrybinės krizės trumpalaikės. Kartais nieko negali sukurti, visos naujos plokštelės - šūdas. Bet po poros savaičių vėl muzikuojame. Manau iki gyvenimo pabaigos būsiu arti muzikos.

O pabaigai - trumpas blicas. Užduosiu kelis klausimus, o jus pameginkit atsakyti kartu.
Alus ar degtinė?


A: Degtinė.
M: Alus.

Ledo ritulys ar futbolas?

M: Futbolas.
A: Ledo ritulys.

Pugačiova ar Madona?

Kartu: Madona.

Pica ar mesainis?

Kartu: Pica.

Kava ar Red Bull'is?

Kartu: kava.

Antonas ar Maksimas?

A: Antonas.
M: Maksimas.
pedro, 2007 Balandžio 09, 13:28

Komentarai

  • abstract
    abstract @ 2007 Sausio 27, 06:44

    Maskvoje-daug klubu,kaip ir pats miestas jie prabangus.........Prabangi publika, prabangus gerimai ir taip toliau.Pasiklausius tokiu dalyku, susidaro ispudis,kad Maskva tai super megapolis ,super brangus miestas ,bet demokratijos nulis.Atsiprasau ,cia siek tiek politikos. Muzika OK. Vien tik pagalvojus ,kaip bicai keliavo apsikrove su visa savo studijine manta jie verti demesio kaip ir ju muzika.

    0  0
  • Bud
    Bud @ 2007 Sausio 23, 09:57

    saunus bachuriukai ir muzika ju gera

    0  0
  • koala
    koala @ 2007 Sausio 22, 09:22

    geras intervas;]

    0  0
  • kisn maus nau
    kisn maus nau @ 2007 Sausio 22, 02:08

    coooooooooooooooool!=}~o

    0  0
  • Daina D.
    Daina D. @ 2007 Sausio 21, 02:34

    geras, idomu buvo paskaityt, tikrai daug ko nezinojau, buckis pedrukui

    0  0
  • Dag
    Dag @ 2007 Sausio 21, 01:13

    pedro, buciau paskaites su manonumu. ;-)

    0  0
  • shelby
    shelby @ 2007 Sausio 21, 03:03

    puikiai peruk pasirodei, visada sakiau gad gali gerai rasyti

    0  0
  • pedro
    pedro @ 2007 Sausio 20, 08:12

    pirma, antra ir paskutine nuotraukos labai geros. aciu uz gerus atsiliepimus. pries issiusdamas grauziausi, kad reikiamai laiko intervui neskyriau, bet matau, patiko jums. nesudejau net trecdalio ka kalbejo, bet kas is jusu butu skaites tris kartus ilgesni interva. tiesa, gailiuosi nepaminejes, jog ju megstamiausias rusu kolektyvas yra deep pulse. manau, verta jais pasidomet

    0  0
  • pedro
    pedro @ 2007 Sausio 20, 08:06

    nu man tai labai juokingai nuskambejo ta meile marsams. toks tru sovietinis poziuris i kara uzkurusia tauta. ypac rusai, baltarusiai ir lenkai, labai nukentejusios nuo ju tautos, turi visokiu kartais nepelnytu poksteliu apie vokiecius

    0  0
  • tears
    tears @ 2007 Sausio 20, 06:54

    SCSI-9 nuostabus duetas..:)
    pedro puikiai susitvarke su jais!

    0  0
Komentuoti gali tik registruoti, ir neapriboti vartotojai.